Kovo 20-21 dienomis Paryžiuje pirmąkart vyksta UNESCO organizuojamas Pasaulinės ledynų dienos renginys. Per pirmą renginio dieną Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai įspėjo, kad dėl besitraukiančių Andų ledynų apie 90 milijonų Pietų Amerikos žemyno gyventojų gresia vandens tiekimo problemos.
Suteikia vandenį įvairiems poreikiams
Ledynai, esantys aukštai Andų kalnuose – arba Andų kalnų grandinėje – tęsiasi per Argentinos, Čilės, Bolivijos, Peru, Ekvadoro ir Kolumbijos teritorijas.
Šie ledynai suteikia vandenį, naudojamą buitiniams poreikiams, hidroelektrinių energijai, pramonei, žemės ūkiui ir gyvulininkystei.
Mokslininkai, tiriantys Andų ledynus, UNESCO renginyje Paryžiuje pristatė naują politikos dokumentą „Andų vandens bokštų ateitis“.
Dokumente apžvelgiama, kaip ledynų traukimas kelia realią grėsmę vandens ir maisto saugumui milijonams žmonių, kurie priklauso nuo šių ledynų.
Iki 2100-ųjų Andų ledynų gali nelikti
Andų ledynai plonėja 0,7 metro per metus Tai yra 35 proc. greičiau, nei pasaulinis ledynų plonėjimo vidurkis.
Toks spartus nykimas gali lemti beveik visišką ledynų išnykimą Tropikų Andų regione, o kitose kalnų grandinės vietovėse – pagal kai kuriuos blogiausius scenarijus – numatoma, kad ledynų apimtis sumažės daugiau nei perpus.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad pirmasis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pranešimas apie klimato kaitą buvo paskelbtas 1990 m.
Tačiau nuo tada labai mažai buvo padaryta siekiant sumažinti pasaulines anglies emisijas, kurios skatina klimato kaitą.
Klimato kaita kelia oro temperatūras, sukelia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius, mažina sniegą ir didina sausras per visus Andus.
Ledynų traukimasis paskutiniais dešimtmečiais paspartėjo. Tai sutampa su pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų didėjimu.
Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą, pasaulio šalys susitarė imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų virš 1,5°C.
Tačiau ši tikslinė riba buvo viršyta jau kelis mėnesius 2024 m.
Naujos prognozės, rodančios daugiau nei 2°C temperatūros kilimo scenarijų, atksleidžia, kad Andų sritys iki 2100 metų bus visiškai arba beveik visiškai be ledo.
Vienintelė išeitis
D. Britanijos mokslininkų dokumente pabrėžiama, kad be pasaulinių anglies emisijų sumažinimo, svarbu efektyviai valdyti vandens išteklius, atsižvelgiant į besikeičiančias žmonių ir gamtos sistemas, bei kintančią pasiūlą ir paklausą, darančią įtaką šiam regionui.
Kai ledynai traukiasi, vandens tiekimas mažėja, todėl ilgainiui daugelis šalių bus priverstos statyti didelius vandens saugojimo infrastruktūros objektus.
Tačiau tokie objektai reikalauja didelių investicijų. Neturtingos šalys ir tos, kurios labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos padarinių, gali nesugebėti tų investicijų pasiekti.
Mokslininkai teigia, kad vienintelis būdas išsaugoti ledynus – drastiškai sumažinti anglies emisijas. O tam reikalingas pasaulinis bendradarbiavimas.
