„NASA“ praneša apie sudarytą detaliausią topografinį vandenyno dugno žemėlapį, naudojant duomenis iš naujos kartos palydovo „Surface Water and Ocean Topography (SWOT)“.
Atrastos vandenyno dugno tyrinėjimo galimybės
Tyrėjai dirbo dešimtmečius, kad galėtų išspręsti kylančius iššūkius dėl vandenynų dugno atvaizdavimo. Teigiama, kad yra geresnių Mėnulio paviršiaus žemėlapių nei, kad Žemės vandenyno dugno.
Laivai, kuriuose yra įrengti prietaisai tiesiogiai atliekantys detalius dugno matavimus yra ištyrę tik 25 % vandenynų apimties.
„NASA“ tyrimų komanda bendradarbiaudama su Prancūzijos kosmoso agentūra „CNES“ skelbia, kad jiems pavyko sudaryti vieną iš detaliausių vandenyno dugno žemėlapių, naudojant palydovo „SWOT“ duomenis.
Bus gerinama jūrinė veikla
Tikslūs vandenyno dugno žemėlapiai leidžia pagerinti jūrinės veiklos darbus, pavyzdžiui, navigaciją ar povandeninių ryšių kabelių tiesimą.
„NASA“ fizinių okeanografijos programų vadovė Vašingtone patvirtina šio vandenynų dugno žemėlapių poreikius:
„Jūros dugno žemėlapių sudarymas yra labai svarbus tiek nusistovėjusioms, tiek naujoms ekonominėms galimybėms, įskaitant retų mineralų jūros dugno kasybą, laivybos maršrutų optimizavimą, pavojų aptikimą ir karo dugno operacijas“.
Be to, tikslūs žemėlapiai leidžia mokslininkams geriau suprasti giliavandenes sroves ir potvynius, sekti jų eigą, taip pat stebėti ledo pokyčius bei tyrinėti gyvybės procesus jūros dugne.
Palydovas suteikė ir įdomios informacijos, papildančios planetos geologinę istoriją. Pasak tyrėjo Yao Yu, palydovui pavyko užfiksuoti kalvas:
„Bedugnės kalvos yra gausiausia žemės paviršiaus forma, dengianti apie 70 % vandenyno dugno. Šios kalvos yra tik kelių kilometrų pločio, todėl jas sunku stebėti iš kosmoso. Buvome nustebinti, kad „SWOT“ taip gerai jas mato.“
Palydovas paleistas dar 2022 metais
„SWOT“ palydovas buvo paleistas 2022 m. gruodį, kaip „SSGG“ misijos dalis. Jis matuoja vandens aukštį beveik visame Žemės paviršiuje (90 %), įskaitant ne tik vandenynus, bet ir ežerus, upes ir rezervuarus.
Palydovo identifikuoti aukščio skirtumai leidžia sukurti gėlo ir jūros vandens paviršiaus topografinį žemėlapį.
Visai neseniai pristatytas ir išsamiausias kraštovaizdžio po Antarktidos ledynu žemėlapis, kurio dalis informacijos buvo surinkta iš palydovų.
