Po metus trukusios kelionės į Marsą, kurios metu taip ir nebuvo palikta Žemė, keturi savanoriai įgulos nariai išėjo iš imituotos buveinės.
Misija prasidėjo 2023 m. birželio 25 d.
Nathanas Jonesas, Anca Selariu, Kelly Haston ir Rossas Brockwellas 2023 m. birželio 25 d. pateko į 3D spausdintuvu atspausdintą buveinę.
Jie yra pirmoji kosmoso agentūros projekto „Crew Health and Performance Exploration Analog“ (CHAPEA) įgula.
Ketvertas praleido 378 dienas 1 580 kvadratinių metrų ploto erdvėje Johnsono kosmoso centre Hjustone.
Jiems išlipus, misijos vadas Hastonas pradėjo nuo paprasto „Sveiki“.
„Iš tikrųjų tiesiog nuostabu, kad galiu su jumis visais pasisveikinti“, – sakė ji.
Koks buvo modeliavimo tikslas?
Misijos tikslas buvo surinkti duomenis apie žmonių sveikatą ir veiklą, atsižvelgiant į ribotus Marso išteklius.
Būdami buveinėje keturi komandos nariai dalyvavo imituojamose misijos operacijose, įskaitant:
- „Pasivaikščiojimai po Marsą“
- Daržovių auginimas ir derliaus nuėmimas
- Įrangos ir buveinės priežiūra
Jie taip pat turėjo spręsti problemas, su kuriomis gali susidurti tikra Marso įgula, įskaitant vėluojantį ryšį su Žeme, ribotus išteklius ir izoliaciją.
Johnsono kosmoso centro direktoriaus pavaduotojas Steve’as Koerneris teigė, kad surinkti duomenys labai svarbūs rengiantis siųsti žmones į Marsą.
„Jie buvo atskirti nuo savo šeimų, jiems buvo sudarytas kruopščiai nustatytas maitinimosi planas ir jie buvo labai stebimi“, – sakė S. Koerneris.
„Marsas yra mūsų tikslas.“
Kaip įgulai patiko ši patirtis?
Grupę sudarė mokslininkas tyrėjas, statybos inžinierius, skubiosios medicinos gydytojas ir JAV karinio jūrų laivyno mikrobiologas.
Išėjusi po to, kai į duris pasibeldė astronautas ir skrydžių operacijų direktoriaus pavaduotojas Kjellas Lindgrenas, įgula kalbėjo apie savo dėkingumą.
„Esu labai dėkingas, kad turėjau šią neįtikėtiną galimybę metus gyventi planetos nuotykių dvasioje, nukreiptoje į jaudinančią ateitį“, – sakė skrydžio inžinierius Brockwellas.
„Esu dėkingas už galimybę įgyvendinti idėją, kad išteklius turime naudoti ne greičiau, nei jie gali būti papildyti, ir gaminti atliekas ne greičiau, nei jos gali būti perdirbtos į išteklius.“
Mokslo darbuotoja Anca Selariu teigė, kad jos daug kartų klausė, kodėl fiksuojamas Marsas.
„Kodėl reikia keliauti į Marsą? Nes tai įmanoma“, – sakė ji. „Nes kosmosas gali mus suvienyti ir atskleisti tai, kas geriausia. Nes tai vienas lemtingų žingsnių, kurį žengę žemiečiai nušvies kelią į ateinančius šimtmečius.“
Kas buvo numatyta gyvenamojoje aplinkoje?
Gyvenamoji aplinka – tai 3D spausdintuvu atspausdinta konstrukcija, kurią sudaro:
- Keturi nedideli miegamieji
- Du vonios kambariai
- Darbo zona
- Robotų stotis
- Pratybų kambarys
- Smėlio erdvė, išbarstyta įvairiais instrumentais
- Pasėlių plotas
Ar bus dar viena Marso simuliacija?
Planuojamos dar dvi CHAPEA misijos, kurių metu įgulos toliau imituos išėjimą į kosmosą ir rinks duomenis apie veiksnius, susijusius su fizine ir elgsenos sveikata bei darbingumu.