Paskelbtos svarbiausios 2026 m. technologijos: nuo tikslesnio vėžio gydymo iki duomenų apsaugos

Pasaulio ekonomikos forumas įvardijo technologijas, kurios artimiausiais metais gali keisti ne tik pramonę, bet ir kasdienį žmonių gyvenimą. 2026 m. svarbiausių besiformuojančių technologijų dešimtuke atsidūrė sprendimai, susiję su buities gerinimu, efektyvesniu vėžio gydymu ar didesne asmeninių duomenų apsauga.

Išskyrė svarbiausias metų tendencijas

Pasaulio ekonomikos forumas birželio 23 d. pateikė naują besiformuojančių 2026 m. technologijų sąrašą, kuriame vertinamos ne tik mokslo pažangos kryptys, bet ir jų galimas poveikis kasdieniam gyvenimui. Šių metų dešimtuke atsidūrė sprendimai, susiję su energijos tinklais, ličio gavyba, pastatų vėsinimu, „amžinųjų chemikalų“ skaidymu, personalizuota medicina, kvantinėmis technologijomis ir naujos kartos dirbtiniu intelektu.

Forumo ekspertai pabrėžia, kad atrinktos technologijos jau artėja prie ribos, kai valdžios, verslo ir mokslo sprendimai gali nulemti, kaip greitai jos pasieks realų pasaulį. Kitaip tariant, tai nėra vien tolimos laboratorinės idėjos – dalis jų jau naudojama komerciniu mastu arba ruošiama platesniam pritaikymui.

1. Energijos grąžinimas į tinklą (angl. Everything-to-grid energy). Elektromobiliai, namų baterijos, duomenų centrų ar gamyklų kaupikliai galėtų ne tik vartoti elektrą, bet ir grąžinti ją į tinklą tada, kai energijos poreikis yra didžiausias. Pasak Pasaulio ekonomikos forumo, tokia sistema galėtų padėti stabilizuoti elektros tinklus piko metu ir efektyviau panaudoti jau sukauptą energiją.
2. Tiesioginė ličio gavyba. Ši technologija leidžia litį iš sūrymų išgauti per valandas, o ne per ilgus garinimo procesus. Kadangi litis svarbus baterijoms, toks sprendimas gali turėti įtakos elektromobilių, energijos kaupiklių ir kitų baterijomis veikiančių technologijų tiekimo grandinėms.
3. Pasyviojo radiacinio vėsinimo medžiagos (angl. Passive radiative cooling materials). Tai dažai, dangos, plėvelės ar statybinės medžiagos, kurios atspindi didžiąją dalį saulės šviesos ir padeda paviršiams išlikti vėsesniems be papildomo elektros naudojimo.
4. „Amžinųjų chemikalų“ (PFAS) skaidymas. PFAS junginiai ilgai išlieka aplinkoje, nes yra atsparūs karščiui, vandeniui ir cheminiam irimui. Nauji metodai siekia ne tik pašalinti šias medžiagas iš vandens, bet ir suardyti itin tvirtus cheminius ryšius, dėl kurių jos tampa tokios patvarios.
5. Tikslioji fermentacija (angl. Precision fermentation). Ši technologija mikrobus paverčia savotiškais biologiniais fabrikais, galinčiais gaminti baltymus, fermentus ar vaistų junginius. Ji jau naudojama kuriant alternatyvas kiaušinių ar pieno baltymams, o ateityje gali būti svarbi ir kosmetikos, farmacijos bei chemijos pramonėje.
6. Vaistų pristatymas egzosomomis. Egzosomos yra mažos dalelės, natūraliai pernešančios medžiagas tarp ląstelių. Mokslininkai siekia jas panaudoti kaip tikslesnį būdą pristatyti terapines medžiagas į ligos paveiktas ląsteles, pavyzdžiui, gydant sunkiai pasiekiamas vėžio mutacijas ar neurologinius sutrikimus.
7. Personalizuotos mRNR vėžio vakcinos. Tokios vakcinos kuriamos pagal konkretaus paciento naviko savybes. Pirmiausia išanalizuojamos naviko mutacijos, o tada sukuriama individuali mRNR vakcina, kuri turėtų padėti imuninei sistemai tiksliau atpažinti ir pulti vėžines ląsteles.
8. Kvantinis modeliavimas vaistų kūrimui. Kvantiniai kompiuteriai gali padėti tiksliau modeliuoti molekulių elgesį atominiame lygmenyje. Tai svarbu, nes didelė dalis naujų vaistų žlunga klinikinių tyrimų etape, o ankstesnis ir tikslesnis jų veikimo prognozavimas galėtų sumažinti brangias nesėkmes.
9. Pasaulio modeliai (angl. world models). Tai naujos kartos dirbtinio intelekto modeliai, kurie mokosi suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio veikimą, o ne tik atpažinti tekstą ar vaizdus. Tokie modeliai gali būti svarbūs robotikoje, klimato modeliavime ir autonominėse sistemose, kurioms reikia veikti realioje aplinkoje.
10. Gardelėmis pagrįsta kriptografija (angl. lattice-based cryptography). Ši šifravimo kryptis kuriama ruošiantis laikui, kai galingesni kvantiniai kompiuteriai galėtų kelti grėsmę dabartinėms duomenų apsaugos sistemoms. Ji laikoma viena iš postkvantinio saugumo krypčių ir gali būti svarbi saugant žinutes, prisijungimus, bankinius duomenis bei kitą jautrią informaciją.

Praėjusių metų technologijų tendencijas aptarėme: Pasaulio ekonomikos forumas skelbia 10 svarbiausių 2025 m. technologijų: sąraše ir sveikata bei tvarumas

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Ar netrukus karinės atsargos bus saugomos kosmose? „SpaceX“ pradeda neįprastos kapsulės bandymus

3 min. skaitymo • prieš 4 val

100 mln. metų senumo radioaktyvios žvaigždžių dulkės vis dar krenta ant Žemės: ar jos pavojingos?

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Jūsų telefonas turi „galiojimo datą“: kaip ją sužinoti

Visi naujausi straipsniai →

Ką tai reiškia paprastam žmogui?

Kol kas ne visos šios technologijos yra vienodai arti kasdienio naudojimo, tačiau jų kryptis rodo, kur link juda mokslo ir pramonės prioritetai. Dalis sprendimų pirmiausia keis energetiką, gamybą ar medicinos tyrimus, tačiau ilgainiui jų poveikis gali tapti matomas ir paprastiems vartotojams – nuo mažesnių energijos sąnaudų iki saugesnių skaitmeninių paslaugų ar tikslesnio gydymo.