Antradienį pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas dėl dirbtinio intelekto karinėje srityje baigėsi neįpareigojančia deklaracija, kurioje valstybės raginamos išlaikyti žmogaus vykdomą branduolinių ginklų kontrolę.
Seule vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Atsakingas dirbtinis intelektas karinėje srityje“ (REAIM) dalyvavo beveik 100 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją ir Ukrainą, tačiau Kinija ypač atsisakė pasirašyti susitarimą.
Dvi dienas trukusiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio šeimininkais buvo Didžioji Britanija, Singapūras, Nyderlandai ir Kenija, buvo paskelbtas visuotinis raginimas išlaikyti žmogaus dalyvavimą priimant visus su branduoline energija susijusius sprendimus.
Beveik 60 šalių patvirtino veiksmų planą
Veiksmų planą patvirtino beveik 60 šalių. Jame išdėstyti pagrindiniai principai, pavyzdžiui, žmogaus kontrolė, rizikos vertinimas ir neleidimas naudoti dirbtinį intelektą masinio naikinimo ginklams platinti.
Gairėse pabrėžiama, kad dirbtinis intelektas kariniame kontekste turi atitikti nacionalinius ir tarptautinius įstatymus, laikantis griežto etinio ir į žmogų orientuoto požiūrio.
Nors aukščiausiojo lygio susitikimas buvo tęsinys panašaus renginio, vykusio praėjusiais metais Amsterdame, Seule vykusiame susitikime daugiau dėmesio skirta konkretiems veiksmams ir aptarti naujausi įvykiai, pavyzdžiui, Ukrainos dronų su dirbtiniu intelektu dislokavimas.
Didelis susirūpinimas dėl Kinijos sprendimo
Nepaisant daugumos šalių sutarimo, Kinijos sprendimas nepasirašyti deklaracijos sukėlė susirūpinimą dėl būsimo dirbtinio intelekto vaidmens karyboje, ypač branduolinėje srityje.
Skaitmeninių technologijų pažanga sukėlė revoliuciją žmonių kasdieniame gyvenime, todėl nenuostabu, kad tos pačios priemonės gali sustiprinti karinius pajėgumus. Tačiau kariniai ekspertai perspėjo dėl galimų dirbtinio intelekto valdomų ginklų, ypač branduolinių, pavojų.
Nors dirbtinis intelektas jau naudojamas žvalgybai, stebėjimui ir analizei, autonominė taikinių atranka tebėra ginčytinas klausimas.
Seulo aukščiausiojo lygio susitikime nenustatytos konkrečios sankcijos ar bausmės susitarimą pažeidusioms šalims. Vietoj to deklaracijoje pripažinta, kad reikia tolesnių diskusijų siekiant nustatyti aiškią politiką ir procedūras dėl dirbtinio intelekto karinėje srityje.
„Imamės tolesnių konkrečių veiksmų“, – agentūrai „Reuters“ sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas. „Praėjusiais metais… buvo labiau siekiama bendro supratimo, o dabar labiau linkstama prie veiksmų.“
Paklaustas apie Kinijos atsisakymą pasirašyti susitarimą, F. Brekelmansas sakė, kad „turime būti realistai, nes niekada nesulauksime viso pasaulio pritarimo“.
„Kaip elgsimės su tuo, kad ne visi laikosi susitarimo? … Tai sudėtinga dilema, kurią taip pat turėtume iškelti ant stalo“, – pridūrė jis.
Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) Saugumo ir technologijų programos vadovas Giacomo Persi Paoli teigė, kad skubėjimas nustatyti taisykles be plataus sutarimo gali duoti priešingų rezultatų.
Jis teigė, kad palaipsnis požiūris būtų veiksmingesnis siekiant įtraukti daugiau šalių.
„Projektas yra laipsniškas žingsnis į priekį“, – sakė jis. „Per greitas ir per ankstyvas veikimas kelia labai didelę riziką, kad daugelis šalių nenorės įsitraukti.“
Rusija, kuri taip pat nedalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime dėl tebevykstančios invazijos į Ukrainą, taip pat nepareiškė oficialios nuomonės šiuo klausimu, todėl jos pozicija dėl dirbtinio intelekto karyboje liko dviprasmiška.
