Kinija pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos prisiimtų įsipareigojimus dėl branduolinių ginklų, t. y. patvirtintų branduolinių ginklų nenaudojimo pirmą kartą politiką ir atsisakytų „branduolinio skėčio“ sąjungininkams Europoje ir Azijoje po to, kai Pekinas praėjusią savaitę nutraukė ginklų kontrolės derybas su Vašingtonu dėl Taivano.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė du darbinius dokumentus, susijusius su „branduolinių ginklų nenaudojimo pirmiausiai“ politika ir branduolinio saugumo garantijomis. Pirmą kartą jie buvo pateikti liepos 12 d. 2026 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) šalių konferencijos peržiūros parengiamajam komitetui.
Tarptautinės NPT sutarties tikslai – užkirsti kelią branduolinių ginklų ir ginklų technologijų plitimui ir toliau siekti branduolinio nusiginklavimo, teigė Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuras.
Sutartis buvo pateikta pasirašyti 1968 m., o įsigaliojo po dvejų metų. Penkios branduolinės valstybės – Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė ir JAV – yra tarp 191 prie sutarties prisijungusios valstybės. Ši grupė dar vadinama P5, nes šios penkios valstybės yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės.
Kinija darbo dokumente pasisakė už „iniciatyvą nenaudoti branduolinių ginklų pirmoji“ ir paragino likusias P5 nares pasekti jos žingsniu ir viešai pažadėti nenaudoti branduolinių ginklų pirmosios „bet kuriuo metu ir bet kokiomis aplinkybėmis“.
Darbo dokumente P5 buvo raginamas derėtis ir sudaryti neribotos trukmės sutartį dėl „abipusio branduolinių ginklų nenaudojimo pirmam“ arba paskelbti politinį pareiškimą šiuo klausimu. Jame taip pat buvo pateikti keturi projektiniai elementai, kuriais būtų galima remtis svarstant.
Kinija dokumente teigė, kad branduolinis karas žmonijai atneštų tik „didžiules nelaimes“; tačiau viename iš projekto elementų buvo nurodyta, kad valstybė sutarties šalis turi teisę pasitraukti iš siūlomos sutarties, jei dėl „nepaprastų įvykių“ kiltų pavojus aukščiausiems jos šalies interesams.
Kinija niekada neatskleidė savo branduolinio arsenalo, kuris, pasak jos, skirtas savigynai, o ne grasinimui kitiems, dydžio. Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas apskaičiavo, kad sausio mėn. šalis turėjo apie 500 branduolinių kovinių galvučių.
Branduolinių kovinių galvučių inventorius
JAV gynybos departamentas praėjusių metų ataskaitoje apie Kinijos karinę galią teigė, kad jei įprastinis karinis pralaimėjimas Taivane keltų rimtą grėsmę valdančiajai Kinijos komunistų partijai, Pekinas tikriausiai svarstytų galimybę panaudoti branduolinius ginklus atgrasymui atkurti.
Kinija savivaldų Taivaną laiko separatistine provincija ir niekada neatsisakė panaudoti jėgą, kad suvienytų salą su žemynine dalimi. JAV dešimtmečius pardavinėjo ginklus Taipėjui, o Pekinas kaltina Vašingtoną, kad šis smarkiai kenkia jo pagrindiniams interesams.
Liepos 17 d. Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie sprendimą nutraukti derybas dėl branduolinės programos dėl JAV ginklų pardavimo Taivanui. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad tai buvo apgailėtinas kinų sprendimas, pakirtęs JAV ir Kinijos strateginį stabilumą.
Pirmadienį JAV prezidento specialusis atstovas branduolinio ginklo neplatinimo klausimais Adamas Scheinmanas NPT parengiamajame komitete pareiškė, kad Kinija didina savo branduolines atsargas, nors vengia dalyvauti ginklų kontrolės procese. Jis suabejojo šalies įsipareigojimu laikytis branduolinio apribojimo.
Penktadienį JAV paskelbė išslaptintą informaciją apie branduolinį arsenalą
„Manome, kad valstybių branduolinių atsargų skaidrumo didinimas yra svarbus neplatinimo ir nusiginklavimo pastangoms, įskaitant įsipareigojimus pagal šią sutartį“, – sakė J. Scheinmanas.
Atskirame darbiniame dokumente Kinija teigė, kad dalijimasis branduoliniais ginklais ir išplėstinis atgrasymas sumažino nebranduolinių valstybių, dalyvaujančių „susitarimuose dėl zonų be branduolinių ginklų kūrimo arba tarptautinio teisinio dokumento dėl saugumo garantijų sudarymo“, norą.
Ji taip pat paragino „atitinkamą branduolinio ginklo turinčią valstybę“ atsisakyti branduolinio dalijimosi ir išplėstinio atgrasymo priemonių susitarimo ir atsiimti visus užsienyje dislokuotus branduolinius ginklus.
Kinijos darbiniame dokumente neįvardyta nei viena pirmiau minėta branduolinio ginklo turinti valstybė; tačiau JAV yra sudariusi tokius branduolinius susitarimus su Australija, Japonija, NATO ir Pietų Korėja.
Vašingtonas įsipareigojo išplėsti savo branduolinius pajėgumus, kad apsaugotų tris Indostano ir Ramiojo vandenyno sąjungininkus. Apskaičiuota, kad transatlantinio aljanso atveju JAV yra dislokavusios apie 100 taktinių branduolinių bombų, skirtų naudoti mūšio lauke penkiose Europos šalyse.
Europoje dislokuotos amerikiečių branduolinės bombos būtų apginkluotos sertifikuotuose ne JAV naikintuvuose, kad konfliktų atveju būtų galima suduoti branduolinius smūgius. Branduolinis atgrasymas, įskaitant dalijimąsi branduolinėmis priemonėmis, yra NATO abipusio saugumo garantijų ir kolektyvinės gynybos pagrindas, teigė aljansas.
Pernai Maskva ir jos artimiausias sąjungininkas Minskas susitarė dislokuoti Rusijos taktines branduolines raketas Baltarusijoje kaip atsakomąją priemonę prieš NATO paramą Ukrainai. Kinija tuomet pabrėžė, kad svarbu išvengti branduolinio karo, tačiau atsisakė pasmerkti šį žingsnį.
Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius Darylas Kimballas kritikavo P5 už tai, kad jos modernizuoja, atnaujina ir plečia „savo mirtinai pavojingus branduolinius arsenalus, tarsi ketintų branduolinius ginklus laikyti neribotą laiką“.
Antradienį NPT peržiūros konferencijoje skaitytame pareiškime jis paragino P5 susitarti dėl bendro įsipareigojimo nenaudoti branduolinių ginklų ir negrasinti jų panaudoti bei susitarti, kad nė vienas iš jų pirmas jų nenaudos dėl bet kokios priežasties.
Taip patskaitykite
