Skip to content
Dronas ore paleido kitą droną: „Schiebel“ išbandė skraidantį nešėją

DI sukurta iliustracija.

Dronas ore paleido kitą droną: „Schiebel“ išbandė skraidantį nešėją

Bepilotis sraigtasparnis „CAMCOPTER S-100“ Austrijoje išbandytas kaip skraidantis mažesnio drono nešėjas. Jis pakėlė „OSIRIS HSCD-1“, paleido jį skrisdamas pirmyn ir po atsiskyrimo toliau perdavė valdymo bei vaizdo ryšį. Lapkričio 18 d. paskelbta demonstracija parodė, kaip mažą greitą orlaivį galima pristatyti arčiau užduoties vietos, neeikvojant visos jo energijos kelionei nuo ant žemės esančio operatoriaus.

REKLAMA

„Schiebel“ pranešime nurodoma, kad bandymas surengtas kartu su Lenkijos „OSIRIS Poland“ ir buvo skirtas koncepcijai patikrinti. Naudotas inertiškas mažojo drono variantas. Tai reiškia, kad viešai parodytas ne priešo bepiločio sunaikinimas, o nešimo, paleidimo ir ryšio perdavimo grandinė. Bendrovė šią kryptį sieja su būsimomis perėmimo užduotimis, tačiau jų sėkmės ši demonstracija dar neįrodo.

Didysis dronas tampa transportu ir ryšio grandimi

Mažam orlaiviui paprastai reikia suderinti greitį, baterijos atsargą ir ryšio nuotolį. Skraidantis nešėjas leidžia kitaip paskirstyti užduotį: didesnė platforma įveikia kelionės dalį, o mažasis dronas paleidžiamas arčiau vietos, kur svarbios jo savybės. „Schiebel“ nurodo, kad S-100 šiame bandyme atliko ir ryšio retransliatoriaus vaidmenį. Operatorius mažąjį orlaivį valdė per didžiąją platformą, o vaizdas taip pat keliavo šia tarpine grandimi.

Ši schema kelia visai kitus inžinerinius klausimus nei paprastas krovinio numetimas. Mažasis orlaivis turi saugiai atsiskirti, pradėti savarankišką skrydį ir išlaikyti ryšį, kai abiejų platformų padėtis nuolat keičiasi. Būtent todėl paleidimas skrendant yra reikšminga demonstracijos detalė. Tačiau paskelbtame pranešime nėra bandymo nuotolio, mažojo drono greičio ar baterijos naudojimo duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai apskaičiuoti pasiektą pranašumą.

REKLAMA

Pats S-100 nėra naujai šiam eksperimentui sukurtas sraigtasparnis. Gamintojo techninėje brošiūroje nurodomas vertikalus kilimas bei tūpimas, maždaug 3,11 metro ilgis ir 3,4 metro pagrindinio rotoriaus skersmuo. Didžiausia kilimo masė siekia 200 kilogramų, tipinis naudingasis krovinys – 50 kilogramų. Tokia platforma leidžia kalbėti apie skirtingų dydžių orlaivių bendradarbiavimą, o ne du vienodus vartotojiškus ketursraigčius, sujungtus vienam skrydžiui.

Perėmėjų idėja dar turi būti patikrinta

Brošiūroje taip pat nurodoma daugiau nei šešių valandų skrydžio trukmė, o su pasirenkamu išoriniu degalų baku – daugiau nei dešimt valandų. Tai bendros platformos specifikacijos, priklausančios nuo konfigūracijos, o ne šio bandymo metu su mažuoju dronu išmatuotas rezultatas. Gamintoja aprašo skirtingus jūrų stebėjimo, paieškos, gelbėjimo ir krovinių pristatymo panaudojimus. Nešėjo vaidmuo prie tokios platformos prideda naują galimą darbo būdą. Techniniame apraše taip pat pateikiami 50, 111 ir 200 kilometrų duomenų ryšio variantai. Šių skaičių negalima laikyti mažojo HSCD-1 pasiektu nuotoliu: jie apibūdina bazinės S-100 sistemos konfigūracijas, o ne visos naujai išbandytos poros rezultatą.

Lietuvos ir regiono gynybos diskusijose dronų grėsmei svarbus ne tik ginklo tipas, bet ir laikas, per kurį jis pasiekia reikiamą vietą. Jei mažesnį perėmėją būtų galima iš anksto nuskraidinti arčiau grėsmės, atsirastų kitoks reagavimo scenarijus. Tai galima šios koncepcijos nauda, o ne paskelbtas Lietuvos pajėgų planas. Norint ją įrodyti, reikėtų atskirai parodyti tikro taikinio aptikimą, informacijos perdavimą, perėmimą ir patikimą visos grandinės veikimą.

REKLAMA

Idėja vienai platformai gabenti kitus bepiločius plėtojama ir ant žemės. „TechNaujienos.lt“ aprašė Vokietijoje išbandytą robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių. Naujojo Austrijos bandymo skirtumas – nešėjas pats jau yra ore ir po paleidimo lieka ryšio sistemos dalimi. Šie atskiri projektai sprendžia giminingą klausimą, kaip mažesnius orlaivius pristatyti ten, kur juos naudoti prasmingiausia, tačiau jų pajėgumų negalima tiesiog sutapatinti.

Skraidantis nešėjas kartu sukuria ir priklausomybę nuo papildomos platformos. Jei jos ryšys arba skrydis sutrinka, reikia žinoti, kaip toliau elgsis mažasis dronas. Viešas pranešimas neatskleidžia visų tokių režimų, tad vien įspūdingas atsiskyrimo epizodas jų nepakeičia. Autonominių sistemų bandymų svarba čia labai konkreti: tikrinti reikia ne vien sklandžiai veikiančią grandinę, bet ir sąlygas, kuriomis kuri nors jos dalis nustoja veikti.

„Schiebel“ paskelbta žinia suteikia aiškų naują faktą – S-100 demonstracijoje išskraidino mažesnį orlaivį ir išlaikė jo ryšio grandį. Tolesnę šios idėjos vertę lems pakartojami rezultatai, realios užduotys ir veikimo ribos. Kol kas tiksliausia ją vadinti patikrinta nešėjo koncepcija, kuri gali atverti kelią perėmėjams ir kitoms mažų dronų užduotims. Kovinio panaudojimo galimybę dar reikės pagrįsti atskirais bandymais, o ne vien gamintojo numatomų scenarijų sąrašu.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.