DI sukurta iliustracija.
ES skiria dar 1 mlrd. eurų Ukrainos gynybai: pirks dronus, radarus ir oro gynybą
Europos Sąjungos Taryba patvirtino dvi priemones, kurios leis per Europos taikos priemonę skirti dar 1 mlrd. eurų karinei paramai Ukrainai. Lapkričio 20 d. paskelbtame Tarybos sprendime numatyta bendrai pirkti dronus, oro gynybos įrangą, amuniciją, elektroninės kovos priemones, radarus ir sprogmenis.
Pagal paskelbtą planą įranga turi būti pateikta iki 2027 m. pabaigos. Tai nėra vienas konkretus ginklų paketas su jau išvardytais modeliais. Sprendimas sukuria finansinį ir teisinį pagrindą bendriems pirkimams, o konkretūs tiekėjai, kiekiai ir pristatymo grafikai priklausys nuo vėlesnių sutarčių. Taryba taip pat nurodo, kad daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų vertės ankstesnių pirkimų jau buvo nukreipta tiesiai į Ukrainos gynybos pramonę.
Kodėl bendras pirkimas svarbesnis už sumą
Vieno milijardo eurų skaičius skamba didelis, tačiau oro gynybos raketos, radarai ir elektroninės kovos sistemos yra brangios. Pagrindinė nauda gali būti ne vien papildomas finansavimas, o bendras užsakymas. Kai kelios valstybės sutelkia paklausą, gamintojas gauna didesnį ir aiškesnį kontraktą, gali planuoti antrą pamainą, užsakyti komponentus ir investuoti į pajėgumo plėtrą.
Kita vertus, bendri pirkimai gali sulėtėti, jei šalys nesutaria dėl techninių reikalavimų ar kilmės taisyklių. Dronas, tinkantis vienam daliniui, nebūtinai integruosis į kitos valstybės ryšio sistemą. Radarų ir oro gynybos įrangos atveju reikia dar sudėtingesnio suderinamumo: duomenų formatų, taikinių atpažinimo, ryšio kanalų ir saugaus programinės įrangos atnaujinimo.
Dalis lėšų gali likti Ukrainoje
ES aiškiai akcentuoja pirkimus iš Ukrainos gamintojų. Tai keičia paramos logiką: vietoj vien atsargų perdavimo finansuojama pramonė, kuri gali greičiau pritaikyti sistemas pagal fronto patirtį. Dronų ir elektroninės kovos sektoriuje trumpas grįžtamojo ryšio ciklas ypač svarbus, nes dažniai, programinė įranga ir taktika keičiami per savaites, o ne per tradicinius daugiametės ginkluotės projektų ciklus.
Lietuvai svarbu stebėti, kaip bus nustatomos tiekėjų sąlygos. Mūsų įmonės gali būti naudingos ryšio, optikos, programinės įrangos, energetikos ir komponentų srityse, net jei negamina visos ginklų sistemos. Apie augantį skaitmeninių pajėgumų poreikį rašėme straipsnyje apie NATO technologijų pirkimus, o dronų patikimumo bandymų projektas parodė, kad vien pagaminti aparatą nepakanka – reikia įrodyti jo veikimą realiomis sąlygomis.
Papildomas milijardas eurų pats savaime nepasako, kaip greitai įranga pasieks Ukrainą. Dronų, radarų ir oro gynybos sistemų rinka yra įtempta, o daliai produktų reikia gamybos laiko, integravimo ir operatorių mokymo. Todėl paramos efektyvumą lems pirkimo mechanizmas: ar bus perkama iš sandėlio, sudaromos ilgalaikės sutartys, ar finansuojama pačios Ukrainos pramonė. Kiekvienas būdas turi skirtingą pristatymo terminą ir poveikį Europos gamybos pajėgumams.
Dronų srityje ypač svarbus gebėjimas greitai keisti specifikacijas. Elektroninė kova ir programinės įrangos atnaujinimai gali per kelis mėnesius pakeisti tai, kas veikia fronte. Per lėtas viešasis pirkimas rizikuoja pristatyti techniką, kurios savybės jau nebeatitinka naujų trukdžių. Radarų ir oro gynybos atveju procesas ilgesnis, nes reikia suderinti ryšį, raketas, mokymą ir techninę priežiūrą. Todėl vienas bendras finansavimo paketas apims labai skirtingus projektus.
Lietuvai svarbu, kad ši parama nebūtų atskirta nuo savo atsargų atkūrimo. Ilgalaikės bendros sutartys gali padidinti gamintojų pasitikėjimą ir paskatinti naujas linijas, kurios vėliau aptarnaus ir NATO šalis. Tačiau trumpalaikis pirkėjų varžymasis gali didinti kainas ir ilginti pristatymus. Skaidresnis planas, kuriame matomas ne tik skirtas finansavimas, bet ir numatomi kiekiai bei terminai, leistų geriau vertinti realų paketo poveikį.
Milijardas eurų pats savaime dar neparodo, kiek papildomų sistemų Ukraina gaus. Dronų, radarų ir oro gynybos kainos labai skiriasi, o dalis lėšų gali būti skirta gamybos didinimui, remontui ar jau sudarytiems kontraktams. Todėl rezultatą verta vertinti pagal pristatymo terminus ir tai, ar finansavimas užpildo konkrečias pajėgumų spragas. Europos pramonei svarbus signalas yra paklausos tęstinumas: gamintojai investuoja į naujas linijas tik tada, kai mato užsakymus keleriems metams. Lietuvai tokios programos naudingos ir netiesiogiai, nes didesni bendri užsakymai gali plėsti regiono tiekėjų ratą. Tačiau būtina viešai atskirti paskelbtą finansinį įsipareigojimą nuo faktiškai pagamintos ir Ukrainą pasiekusios technikos.
Iki 2027 m. pabaigos nustatytas terminas leis vertinti sprendimą gana aiškiai. Svarbiausi rodikliai bus ne politinių pranešimų skaičius, o pasirašytos sutartys, pristatyti vienetai ir gamybos pajėgumo augimas Europoje bei Ukrainoje. Jei bendras pirkimas sugebės sutrumpinti pristatymo laiką ir standartizuoti sistemas, jo vertė bus didesnė už vieną finansinę eilutę. Jei pinigai ilgai liks neįsipareigoti, fronto poreikiams jie nepadės.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukrainai – du nauji raketiniai kateriai: britai ir norvegai skiria daugiau kaip 100 mln. svarų
2„Gemini“ pradeda valdyti „Mac“: DI pats spaudys mygtukus ir pildys formas
3Droną stabdyti be šūvio: Vokietija ir Nyderlandai užsakė „Knifefish“ sistemas
4„Smart-ID“ prašo PIN, nors niekur nesijungiate: ką daryti ir ko netvirtinti
5Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.