Kaip atpažinti sukčių SMS, el. laišką ar skambutį: požymiai, kurių negalima ignoruoti

Sekite TechNaujienos Google

Sukčių žinutės, el. laiškai ir skambučiai tampa vis profesionalesni: taisyklinga kalba, pažįstami logotipai ir tikroviškai atrodantys prisijungimo puslapiai jau nebėra patikimas ženklas, kad pranešimas yra tikras. Todėl svarbiausia vertinti ne dizainą, o tai, ko iš jūsų prašoma ir kaip stipriai skubinamas veiksmas.

Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras phishing apibūdina kaip bandymą išvilioti prisijungimo ar kitus konfidencialius duomenis apsimetant patikima organizacija. JAV CISA papildomai išskiria smishing – sukčiavimą SMS žinutėmis – ir vishing, kai auką bandoma įtikinti telefonu.

Gera žinia ta, kad daugumą tokių atakų galima sustabdyti dar prieš paspaudžiant nuorodą. Reikia tik kelių minučių ir kelių patikrinimų.

7 požymiai, kad pranešimas gali būti sukčių

1. Jus skubina. „Sąskaita bus užblokuota po 30 minučių“, „siunta bus grąžinta šiandien“, „nedelsiant patvirtinkite tapatybę“ – dirbtinis laiko spaudimas skirtas tam, kad nebetikrintumėte informacijos.

2. Prašoma prisijungti per atsiųstą nuorodą. Jei pranešimas tariamai atėjo iš banko, pašto, „Google“, „Facebook“ ar kitos paslaugos, saugiau neatidaryti nuorodos ir svetainę įvesti pačiam arba naudoti oficialią programėlę.

3. Adresas tik panašus į tikrą. Sukčiai naudoja papildomas raides, brūkšnelius, kitą domeno galūnę ar vizualiai panašius simbolius. Vien spynelė naršyklėje neįrodo, kad svetainė teisėta – HTTPS gali turėti ir sukčių puslapis.

4. Prašoma kodo, PIN ar Smart-ID patvirtinimo. Bankas ar teisėta įmonė neturėtų prašyti telefonu diktuoti vienkartinių kodų ar patvirtinti operacijos, kurios pats nepradėjote.

5. Skambinantysis žino jūsų vardą ar kitą informaciją. Tai nėra autentiškumo įrodymas. Duomenys gali būti gauti iš viešų šaltinių arba ankstesnių nutekėjimų.

6. Prašoma įdiegti programą. Ypač pavojingi prašymai įdiegti nuotolinio valdymo įrankį, kad „banko darbuotojas“ ar „techninė pagalba“ galėtų prisijungti prie jūsų telefono ar kompiuterio.

7. Mokėjimo būdas neįprastas. Dovanų kortelės, kriptovaliuta, skubus pervedimas į „saugią sąskaitą“ ar prašymas nuskaityti QR kodą turėtų būti rimtas signalas sustoti.

Ką daryti, jeigu jau paspaudėte ar suvedėte duomenis?

Jeigu tik atidarėte puslapį, bet nieko neįvedėte ir neatsisiuntėte, uždarykite jį. Jei įvedėte slaptažodį, nedelsdami pakeiskite jį oficialioje svetainėje ir, jei tą patį slaptažodį naudojote kitur, pakeiskite ir ten. NKSC taip pat rekomenduoja įjungti kelių faktorių autentifikavimą.

Jei suvedėte banko kortelės ar elektroninės bankininkystės duomenis, nelaukite – susisiekite su banku oficialiu numeriu. Jeigu telefone ar kompiuteryje įdiegėte sukčių nurodytą programą, atjunkite įrenginį nuo interneto ir patikrinkite jį dėl kenkėjiškos programinės įrangos.

Naudinga prisiminti ir paprastą taisyklę: kilus abejonėms, nutraukite skambutį ir pats paskambinkite organizacijai numeriu, kurį randate jos oficialioje svetainėje. Neskambinkite numeriu, kurį jums diktuoja įtartinas pašnekovas.

Apie bendrą paskyrų apsaugą esame rašę ir gide ką daryti, jei jau nulaužta „Facebook“, „Google“ ar el. pašto paskyra. Taip pat verta peržiūrėti mūsų kibernetinio saugumo gidą.

Svarbiausia – nepasitikėti pranešimu vien todėl, kad jis atrodo profesionaliai. Tikrinkite kanalą, domeną ir veiksmą atskirai. Kelios papildomos minutės dažnai yra skirtumas tarp nieko nenutikusio bandymo ir realiai prarastos paskyros ar pinigų.