Europos Parlamente pritarta skaitmeninio euro taisyklėms: viskas, ką iki šiol žinome apie pokyčius gyventojams

Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) pritarė skaitmeninio euro projektui, kuris ateityje galėtų tapti nauju atsiskaitymo būdu euro zonos gyventojams. Pirmieji pilotiniai projekto bandymai numatyti 2027 metais.

Europos Parlamentas žengė svarbų žingsnį

Birželio 23 dieną Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) pritarė pozicijai dėl skaitmeninio euro. Apie teigiamą balsavimo rezultatą paskelbė finansų sektoriaus stebėsenos organizacija „Finance Watch“, kuri šį sprendimą pavadino svarbiu žingsniu kuriant europietišką skaitmeninių mokėjimų alternatyvą.

Organizacijos vertinimu, pritartame projekte išlaikytos pagrindinės idėjos, kuriomis siekiama užtikrinti gyventojams prieigą prie viešųjų pinigų ir skaitmeninėje erdvėje. Taip pat akcentuojama, kad bazinis naudojimasis sistema turėtų būti nemokamas, o gyventojams būtų suteikta papildoma alternatyva šalia šiuo metu dominuojančių privačių mokėjimų sprendimų.

Dar prieš balsavimą Europos Parlamento teisėkūros stebėsenos dokumentuose buvo nurodyta, kad komiteto sprendimas dėl skaitmeninio euro numatytas birželio 23 dieną. Tuose pačiuose dokumentuose pažymima, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) yra užbaigęs pasirengimo etapą ir planuoja pradėti bandomuosius projekto darbus su atrinktais mokėjimų paslaugų teikėjais.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 32 minutės

Kas nutinka žmogaus sąmonei, kai dingsta gravitacija? Mokslininkai turi naują paaiškinimą

4 min. skaitymo • prieš 4 val

Manote, kad telefonas jūsų klausosi? Štai kur galite pamatyti, kas naudojo mikrofoną

3 min. skaitymo • prieš 5 val

Mirtinoje avarijoje „Tesla“ pripažino, kad buvo įjungtas FSD – kyla svarbus klausimas vairuotojams

Visi naujausi straipsniai →

Kas iš tiesų yra skaitmeninis euras?

Nepaisant pavadinimo, skaitmeninis euras nebūtų nauja valiuta. ECB jį apibūdina kaip skaitmeninę grynųjų pinigų formą, kuri būtų prieinama visiems euro zonos gyventojams ir papildytų šiandien naudojamus banknotus bei monetas.

Numatoma, kad skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti fizinėse parduotuvėse, internete arba pervesti pinigus kitiems žmonėms. ECB teigimu, sistema veiktų tiek internetu, tiek kai kuriais atvejais neprisijungus prie interneto, naudojantis telefonu arba mokėjimo kortele.

Kodėl jo apskritai reikia?

ECB aiškina, kad šiuo metu nėra vienos europinės skaitmeninių mokėjimų sistemos, kuri vienodai veiktų visoje euro zonoje. Anot institucijos, skaitmeninis euras galėtų tapti bendra europine mokėjimų priemone, prieinama ir priimama visose euro zonos valstybėse.

Taip pat svarstoma, kad naujoji sistema būtų kuriama kaip papildoma alternatyva, o ne esamų sprendimų pakaitalas. ECB pabrėžia, kad skaitmeninis euras turėtų veikti greta grynųjų pinigų ir jau naudojamų privačių mokėjimų paslaugų.

JUMS GALI PATIKTI: Padirbtų eurų mažėja, bet Lietuvoje jų vis dar randama: ką rodo naujausi duomenys

Kas laukia toliau?

Nors ECON komiteto balsavimas laikomas svarbiu proveržiu, galutinis sprendimas dėl skaitmeninio euro dar nepriimtas. Jei Europos Parlamento plenarinis posėdis nepareikš prieštaravimų, jau artimiausiu metu turėtų prasidėti derybos tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir ES Tarybos dėl galutinės teisės akto redakcijos.

Remiantis viešai skelbiama informacija, galutinis politinis susitarimas galėtų būti pasiektas iki 2026 metų pabaigos. Tuo metu ECB planuoja antroje 2027 metų pusėje pradėti 12 mėnesių trukmės skaitmeninio euro pilotinį projektą, kuris leistų praktiškai išbandyti būsimos sistemos veikimą.

Jei teisėkūros procesas vyks pagal dabartinį planą, pirmasis oficialus skaitmeninio euro išleidimas galėtų įvykti 2029 metais. Tai reikštų, kad euro zonos gyventojai greta grynųjų pinigų ir privačių mokėjimo paslaugų gautų dar vieną atsiskaitymo galimybę – centrinio banko leidžiamą skaitmeninę euro versiją.

Diskusijų dėl tikrosios naudos gyventojams – netrūksta

Nors Europos institucijos skaitmeninį eurą pristato kaip papildomą atsiskaitymo galimybę ir būdą sustiprinti Europos mokėjimų nepriklausomumą, kritikai abejoja, ar naujoji sistema iš tiesų išspręs realias gyventojų problemas.

Kaip rašėme anksčiau, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų apie skaitmeninį eurą vis dar žino labai mažai. Dalis respondentų jį klaidingai sieja su kriptovaliutomis, bankų programėlėmis ar net mano, kad jis ateityje pakeis grynuosius pinigus.

Plačiau apie tyrimą: Skaitmeninis euras – nežinomas, bet jau kuriamas: ką mano lietuviai? Skelbiami apklausos rezultatai