Europos vadovaujama komanda kuria plazminių spindulių sistemą, kuri bus skirta nukreipti pavojingas kosmines šiukšles nuo palydovų ar Tarptautinės kosminės stoties. „ALBATOR“ projekto pagrindiniu tikslu išlieka sukurti priemonę, nereikalaujančią fizinio kontakto.
Unikalus kosmoso prietaisas
Europos mokslininkai ruošiasi apsaugoti Tarptautinę kosminę stotį ir kitus svarbius objektus nuo susidūrimo su neveikiančiais erdvėlaiviais ir orbitinėmis nuolaužomis, kad šių net ir nereikėtų paliesti. Skelbiama, kad šis „ALBATOR“ projektas iš Europos inovacijų tarybos gavo 3,9 mln. eurų finansavimą.
Jo metu bus sprendžiama aktuali šiuolaikinių kosminių skrydžių problema – didėjant orbitinėms nuolaužoms, auga grėsmė žemosios Žemės orbitos saugumui. Mokslininkai tikisi panaudoti elektromagnetinių dalelių pluoštus, kad galėtų nukreipti nepageidaujamus objektus.
Kitaip nei dabartiniai prietaisai, kaip robotinės rankos ar tinklai, ši technologija fiziškai nesiliečia su pavojingomis atliekomis. Ji naudoja didelės galios jonų srautą, kuris, nukreipiamas į kosminių šiukšlių fragmentą, perduoda nedidelį kiekį impulso ir palaipsniui keičia objekto orbitą.
Tokiu būdu objektai nukreipiami į Žemės atmosferą, kurioje sudega arba yra perkeliami į vadinamąją „kapavietės orbitą“, esančią toliau nuo aktyvių palydovų trajektorijų. Fizinio kontakto išvengimas leidžia sumažinti ir naujų šiukšlių susidarymo riziką.
Projektą valdo prancūzų startuolis „Osmos X“, kuris specializuojasi plazminių sistemų nepilotuojamiems erdvėlaiviams kūrimo srityje. Prieš kelias savaitės bendrovė pranešė, kad per ateinančius 42 mėnesius 5 akademiniai ir pramonės partneriai sukurs pirmąjį prototipą, todėl projekto pabaiga numatoma 2029 m. pabaigoje.
Didėja susidūrimo rizika
Europos kosmoso agentūros duomenimis, šiuo metu aplink Žemę skrieja daugiau nei 360 tūkst. objektų didesnių nei 10 cm, mažesnių objektų yra daugiau nei milijonas, o mažyčių dalelių, kurios yra per mažos, kad jas būtų galima sekti yra per 130 mln., bet jos taip pat gali pakenkti palydovams.
Į kosmosą skrieja ir vis daugiau objektų iš Žemės, kaip „SpaceX“ „Starlink“ palydovai, todėl susidūrimų tikimybė tik didėja. Tuo tarpu ekspertai teigia, kad problema auga daug greičiau, nei, kad yra kuriami nauji ir efektyvesni sprendimai.
Pastaruoju metu Europa rodo ambicingus ir ryžtingus kosmoso sektoriaus planus, didinant ir konkurenciją su pasaulio milžinėmis JAV ir Kinija. Kiek anksčiau pranešta apie trišalį susitarimą, kurio metu Europa sukurs naują „kosmoso čempioną“ ir didins spaudimą E. Musko valdomam „SpaceX“.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
