Estija perima Ukrainos karo patirtį – kartu kurs gynybos technologijas ir požeminius įtvirtinimus

Sekite TechNaujienos Google

Estija ir Ukraina stiprina bendradarbiavimą karinių technologijų ir gynybinių įtvirtinimų srityje. Baltijos valstybėms aktuali Ukrainoje sukaupta patirtis, kaip rengti pozicijas nuolatinių dronų atakų ir artilerijos grėsmės sąlygomis. Šią informaciją pateikia Estijos gynybos ministerijos pranešime.

Požeminiai įtvirtinimai nėra vien betoninės slėptuvės. Jų veiksmingumą lemia maskuotė, ryšių infrastruktūra, ventiliacija, patekimo keliai ir atsparumas skirtingoms grėsmėms. Šių sprendimų vertė paaiškėja tik bandymuose ir praktiniuose mokymuose.

Ukrainos karo patirtis parodė, kad priešakinės ir užnugario teritorijų skirtis tapo mažiau aiški. Bepiločiai gali stebėti inžinerinius darbus, transportą ir karių judėjimą, todėl įtvirtinimų statybų procesas taip pat turi būti maskuojamas. Tai iš esmės keičia planavimą, palyginti su laikais, kai svarbiausia buvo tik konstrukcijos atsparumas artilerijai.

Požeminė infrastruktūra suteikia tam tikrą apsaugą, tačiau kelia ir techninių iššūkių. Reikia apskaičiuoti grunto tvirtumą, drenažą, ventiliaciją, atsarginius išėjimus bei ryšio priemones. Jeigu kuri nors sistema neveikia, net labai tvirtas bunkeris gali tapti nesaugus. Dėl to gynybos inžinerija apima daugiau nei betono ir plieno naudojimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Energijos kainos vėl spaudžia Lietuvos gamintojus – kuriai pramonei kyla didžiausia rizika?

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

Lietuvos ekonomikai prognozuojamas lėtėjimas – kas laukia verslo ir darbo rinkos 2027 metais?

4 min. skaitymo • prieš 59 minutės

Reaktyviniai „Shahed“ skrenda apie 400 km/val. greičiu – Ukraina ieško pigesnių būdų juos numušti

Visi naujausi straipsniai →

Įtvirtinimai turi būti sujungti su platesniu gynybos planu. Atskiras statinys negali pakeisti žvalgybos, mobilių padalinių ir logistikos. Jei aprūpinimo keliai lengvai atkerti̇ami, ilgalaikė pozicijos vertė mažėja. Todėl Ukrainos patirtis naudinga ne tik statytojams, bet ir karininkams, kurie sprendžia, kaip išdėstyti pajėgas bei užtikrinti jų veikimą.

Estijos geografija skiriasi nuo daugelio Ukrainos fronto ruožų. Miškai, pelkėti plotai, gyvenvietės ir kelių tinklas lemia, kur ir kokius įtvirtinimus praktiška rengti. Naujovės negali būti tiesiog kopijuojamos pagal svetimus brėžinius. Jas reikia išbandyti vietinėmis sąlygomis ir suderinti su NATO sąjungininkų veiklos reikalavimais.

Technologinis bendradarbiavimas taip pat apima pramoninius pajėgumus. Net gerai veikiantis prototipas dar nereiškia, kad jį įmanoma gaminti pakankamais kiekiais. Reikia patikimų žaliavų, komponentų, kokybės kontrolės ir remonto procedūrų. Tokie reikalavimai padeda paaiškinti, kodėl politinius susitarimus nuo realios įrangos pristatymo gali skirti ilgas laikotarpis.

Lietuvai ši tema aktuali dėl bendro Baltijos regiono saugumo planavimo. Tačiau konkretų poveikį būtų galima įvertinti tik žinant, kokie projektai bus finansuojami ir kokius bandymus atliks partneriai. Todėl svarbiausia stebėti ne vien pasirašytus susitarimus, bet ir jų įgyvendinimo rezultatus.

Ukrainos patirtis Baltijos regionui

Ukrainos karo patirtis rodo, kad net gerai įtvirtintos pozicijos tampa pažeidžiamos, kai jų vieta žinoma priešui. Todėl statinius būtina derinti su judėjimo, stebėjimo ir oro gynybos sprendimais.

Estijos gynybos planavimas ypač svarbus Lietuvai, nes trijų Baltijos valstybių saugumo sistemos glaudžiai susijusios. Vienoje šalyje išbandyti techniniai sprendimai gali būti naudingi ir kitur, bet jų taikymą lemia skirtingas reljefas bei logistika.

Gynybos inžinerijos projektai turi atsižvelgti ir į priežiūros išlaidas. Net gerai įrengtas statinys laikui bėgant reikalauja drenažo, ventiliacijos, ryšio ir kitų sistemų patikrinimo. Jeigu įtvirtinimas ilgai nenaudojamas, jo techninė būklė gali suprastėti. Todėl planuojant svarbu numatyti ne tik statybos kainą, bet ir daugelio metų eksploataciją.

Estijos iniciatyvų kontekstą papildo NATO diskusijos apie naujas dronų grėsmes. Jose dėmesys skiriamas ne vien aktyviai oro gynybai, bet ir pasirengimui apsaugoti svarbią infrastruktūrą. Požeminės konstrukcijos yra viena šios platesnės apsaugos dalis, o ne visų problemų sprendimas.

Kaip įtvirtinimai atsako į dronų grėsmę

Oficialiuose pranešimuose apie bendradarbiavimą būtina atskirti susitarimus nuo jau pastatytų įtvirtinimų ar į tarnybą priimtos įrangos. Konkretaus masto, biudžeto ir užbaigimo datos be dokumentų negalima laikyti nustatytais faktais.

Baltijos valstybių geografija skiriasi nuo Ukrainos fronto aplinkos. Lietuvoje ir Estijoje skirtingi miškingų teritorijų, pelkių, gyvenviečių bei transporto koridorių deriniai. Todėl vieno ukrainietiško įtvirtinimo projekto negalima be pakeitimų perkelti į kitą vietą. Reikia atsižvelgti į gruntą, vandenį, aprūpinimo kelių saugumą ir civilinės infrastruktūros artumą.

Kita bendradarbiavimo pusė – technologijų kūrimas kartu su pramone. Gynybos gaminys turi būti ne tik veiksmingas bandyme, bet ir tinkamas gaminti serijomis, taisyti bei naudoti skirtingų sąjungininkų pajėgose. Oficialūs bendradarbiavimo susitarimai gali padėti pradėti tokius projektus, tačiau realūs pajėgumai atsiranda tik po bandymų, pirkimų ir įrangos pristatymo.