Ukraina keičia ginklų eksporto taisykles – už leidimus surinktas lėšas siūlo skirti kariuomenei

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos parlamente svarstomi gynybos produkcijos eksporto reguliavimo pakeitimai. Idėja – panaudoti pajamas iš eksporto leidimų šalies ginkluotųjų pajėgų poreikiams. Tačiau pirmasis svarstymas dar nėra priimtas įstatymas. Šią informaciją pateikia Ukrainos Aukščiausiosios Rados pranešime.

Ukrainos gynybos pramonė karo metais sparčiai augo, o dalis gamintojų nurodo galintys pagaminti daugiau, nei valstybė šiuo metu pajėgia užsakyti. Eksporto leidimai galėtų suteikti papildomų pajamų įmonėms, jei jų pardavimai nekeltų grėsmės savos kariuomenės aprūpinimui.

Karo metu Ukrainos gynybos pramonė turi aprūpinti kariuomenę, tačiau tuo pat metu jai svarbu išlaikyti darbuotojus, gamybos įrangą ir technologinius gebėjimus. Kai kurių įmonių galimybės gaminti gali būti didesnės už dabartinį valstybės užsakymų mastą. Eksportas teoriškai leistų tokius pajėgumus panaudoti, tačiau sprendimas negali silpninti savos kariuomenės aprūpinimo.

Esminis klausimas – kaip nustatyti, kuri produkcija gali būti parduota užsieniui. Vien tai, kad konkretus gaminys šiandien nepatenka į kariuomenės užsakymą, nereiškia, kad jo nereikės ateityje. Dėl to leidimų sistema turėtų remtis ne vien verslo deklaruojamu pajėgumu, bet ir valstybės gynybos poreikių vertinimu.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 4 sekundės

Investicijos Lietuvoje auga, bet verslui daugėja neapibrėžtumo – ką rodo Europos Komisijos skaičiai?

4 min. skaitymo • prieš 20 minučių

Energijos kainos vėl spaudžia Lietuvos gamintojus – kuriai pramonei kyla didžiausia rizika?

4 min. skaitymo • prieš 40 minučių

Lietuvos ekonomikai prognozuojamas lėtėjimas – kas laukia verslo ir darbo rinkos 2027 metais?

Visi naujausi straipsniai →

Ginklų eksportas skiriasi nuo įprastos pramonės prekybos. Svarbu patikrinti galutinį gavėją, tolesnio pardavimo galimybes ir riziką, kad technologija galėtų patekti nepageidaujamiems subjektams. Šios patikros gali užtrukti, todėl jų procedūros turėtų būti aiškios dar prieš sudarant komercinius įsipareigojimus.

Pagal Aukščiausiosios Rados paskelbtą informaciją, leidimų mokestis šiuo metu siekia 20 proc. eksporto sutarties vertės, o vyriausybė svarsto galimybę šį tarifą mažinti. Siūlomais pakeitimais numatyta pusę surenkamų lėšų skirti ginklų ir technikos įsigijimui bei remontui, kitą pusę – karių piniginiam aprūpinimui. Tai įstatymo projekto nuostatos, o ne galutinai patvirtinta ir jau taikoma nauja paskirstymo sistema.

Įmonėms svarbus ir taisyklių stabilumas. Gynybos technologijų kūrimas dažnai reikalauja išankstinių investicijų į specialistus bei komponentus, o ilgalaikio kontrakto vykdymas priklauso nuo prognozuojamų leidimų. Todėl numatomas sprendimo priėmimo terminas, skaidrūs reikalavimai ir aiški apskundimo tvarka gali būti svarbūs tiek pat, kiek siūlomi finansiniai stimulai.

Šiuo metu teisėkūros stadija nereiškia, kad nauja tvarka jau veikia. Tarp projekto pirmojo svarstymo, galutinio įstatymo patvirtinimo ir praktinio leidimų išdavimo yra atskiri etapai. Tik pradėjus taikyti taisykles bus galima vertinti, ar jos didina gamybos apimtis ir iš tikrųjų suteikia papildomą finansavimą kariuomenei.

Kam reikalinga eksporto tvarka

Svarbiausia politinė dilema – kurią produkciją galima eksportuoti, o kuri būtina frontui. Tam reikia skaidrių patikros procedūrų ir galimybės įvertinti kiekvieno gamintojo pajėgumus.

Leidimų sistema taip pat turėtų veikti kartu su galutinio naudotojo patikromis. Ginklų eksportas nėra tik įprasta prekių prekyba: būtina užkirsti kelią jų perpardavimui nepageidaujamiems gavėjams.

Prieš patvirtindamos ginklų eksporto sandorį valstybės paprastai turi įvertinti galutinį pirkėją ir numatomą įrangos naudojimą. Ši praktika svarbi ir dronų technologijoms, nes net dalis civilinei pramonei tinkamų komponentų gali turėti karinę paskirtį. Naujai sistemai būtina ne vien pajamų apskaita, bet ir veiksmingas sprendimų dokumentavimas bei jų kontrolė.

Kita rizika yra teisinis neapibrėžtumas. Jei eksporto įmonė iš anksto negali numatyti, kiek truks leidimų gavimas, jai sudėtinga sudaryti ilgalaikes sutartis. Todėl vertinant pasiūlymą svarbu matyti visą procesą – nuo paraiškos pateikimo iki galutinio leidimo ar motyvuoto atsisakymo. Kol įstatymo galutinė redakcija nepriimta, šie elementai lieka svarstymo klausimais.

Eksporto taisyklių svarba aiškėja vertinant šalies gamybos plėtrą. Anksčiau aptarti smarkiai išaugę Ukrainos dronų užsakymai rodo, kad valstybė jau aktyviai investuoja į vietos gynybos pramonę. Tačiau valstybinių pirkimų augimas nereiškia, kad kiekvienam gamintojui bus užtikrinta paklausa, todėl diskusija apie perteklinių pajėgumų eksportą turi ir ekonominį pagrindą.

Kaip būtų tikrinami leidimai

Kol parlamentas neužbaigė teisėkūros, negalima teigti, kad nauji mokesčiai ar leidimų įplaukos jau renkami. Tolimesnį procesą parodys patvirtinta įstatymo redakcija ir įgyvendinamieji teisės aktai.

Ginklų gamintojai dažnai dirba su ilgais užsakymų ciklais. Jeigu vidaus rinka nepajėgia nupirkti visų pajėgumų, eksportas gali padėti išlaikyti specialistus ir investicijas į gamybą. Tačiau karo metu valstybė pirmiausia turi užtikrinti savo pajėgų tiekimą, todėl leidimų suteikimo kriterijai yra ne mažiau svarbūs už finansinį rezultatą.

Ukrainos parlamento pateiktame projekte aptariamas dabartinis 20 proc. eksporto sutarties vertės mokestis ir siūlomas įplaukų paskirstymas ginklų įsigijimui, remontui bei karių piniginiam aprūpinimui. Dar turės būti aišku, kaip praktikoje būtų administruojamos šios lėšos ir ar galutinė įstatymo redakcija pakeis dabar taikomą tarifą. Kol teisėkūra nebaigta, negalima skelbti, kad planuojamas finansavimas jau pasiekė kariuomenę.