„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas paragino kuo greičiau nuleisti Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš orbitos – galbūt jau 2027 metais.
Planuojama nuleisti TKS iš orbitos 2030 m.
Savo socialiniame tinkle „X“ E. Muskas pranešė, kad jau laikas pradėti TKS deorbitavimą. Jis teigė, kad stotis jau atliko savo misiją ir beveik nebeturi papildomos naudos, bei pridūrė, kad jau laikas ruoštis į Marsą.
Vėliau milijardierius, vadovaujantis ir organizacijai DOGE, siekiančiai didinti JAV vyriausybės efektyvumą, paskelbė rekomenduojantis deorbituoti TKS per ateinančius dvejus metus.
TKS sensta, todėl ją buvo planuojama nuleisti iš orbitos 2030 m.
„SpaceX“ 2024-aisiais gavo beveik milijardo dolerių vertės kontraktą šiai misijai įgyvendinti. Tačiau jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas priims naująjį E. Musko pasiūlymą, bendrovė turės pradėti dirbti greitai.
Pagal pirminį planą, deorbitavimo aparatas turėjo būti paruoštas iki 2029 metų.
Neramūs NASA laikai
E. Musko pareiškimas pasirodė tuo metu, kai NASA išgyvena neramų laikotarpį.
Agentūrai kyla biudžeto problemų, vyksta darbo vietų mažinimas, o galimybė, kad „SpaceX“ klientas milijardierius Jaredas Isaacmanas taps jos administratoriumi, kelia papildomo neapibrėžtumo.
Todėl idėja atsisakyti tokios svarbios programos, kaip TKS, agentūrai nėra palanki.
NASA tarptautiniai partneriai, tokie kaip Europos kosmoso agentūra (ESA), tikisi, kad TKS išliks orbitoje bent iki 2030 m. ar net ilgiau. Rusija yra įsipareigojusi palaikyti stoties veikimą iki 2028 metų.
Be to, ankstesnis TKS veiklos nutraukimas turėtų komercinių pasekmių.
Kelios privačios bendrovės planuoja statyti stotis žemojoje Žemės orbitoje, tačiau net ir optimistiškiausiais skaičiavimais savarankiška stotis nebūtų paruošta iki 2028 m. Nebent „SpaceX“ pavyktų iškelti kelis „Starship“ aparatus į orbitą ir taip bent iš dalies kompensuoti TKS funkcionalumą.
Vien E. Musko pareiškimų nepakaks
TKS šiuo metu pasiekė maksimalią panaudojimo fazę.
Paprastai stotyje vienu metu dirba mažiausiai septyni įgulos nariai, o jų skaičius kinta įgulos rotacijų metu, naudojant trijų vietų „Soyuz“ ir keturių vietų „Crew Dragon“ erdvėlaivius. Tai suteikia galimybę ne tik prižiūrėti stotį, bet ir vykdyti mokslinius tyrimus. Ankstesnis nei planuota jos atsisakymas būtų neišnaudotas potencialas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad E. Musko siekis pasiekti Marsą yra pagrindinis jo motyvas.
Jo bendrovė „SpaceX“ jau turi pelningus kontraktus, skirtus TKS aprūpinti įgula ir kroviniu. Ankstesnis stoties veiklos nutraukimas reikštų šių sutarčių praradimą, tačiau kartu atlaisvintų išteklius žmonių misijai į Marsą finansuoti.
Vis dėlto ESA pareiškimas, kad TKS likimas yra klausimas, dėl kurio turi susitarti visi tarptautiniai partneriai, bei būtinybė gauti JAV įstatymų leidėjų pritarimą rodo, jog vieno įrašo socialiniame tinkle nepakanka tam, kad tai taptų oficialia politika.
