Skip to content
Kateris be įgulos pataikė iš kilometro: „BAE Systems“ paskelbė autonominio šaudymo bandymą

DI sukurta iliustracija.

Kateris be įgulos pataikė iš kilometro: „BAE Systems“ paskelbė autonominio šaudymo bandymą

Įprastas greitaeigis kateris, papildytas „BAE Systems“ autonominio valdymo sistema „Nautomate“, bandyme aptiko ir persekiojo imituotą grėsmę, o gavęs žmogaus leidimą apšaudė taikinį maždaug iš kilometro. Bendrovės teigimu, sistema tame bandyme pataikė iš didesnio atstumo nei nuotolinę ginklo stotį rankiniu būdu valdęs patyręs operatorius. Tačiau paskelbta demonstracija dar nėra nepriklausomas įrodymas, kad automatinis valdymas visomis sąlygomis pranoksta žmogų.

REKLAMA

Lapkričio 17 d. gamintojos paskelbto bandymo platforma buvo Omano bendrovės „Der’a“ sukurtas P38 – 14 metrų ilgio, iki 60 mazgų greitį pasiekiantis kateris. Jis iš pradžių nebuvo projektuotas kaip autonominis. „Nautomate“ įranga į kitą valstybę atgabenta atskirai ir integruota per kelias dienas, o šaudymo demonstracijos vyko dvi dienas iš eilės. Tikslios plaukimų datos pranešime nenurodytos.

Laivas veikė automatiškai, sprendimą dėl taikinio priėmė žmogus

Demonstracijoje naudota „MSI Seahawk“ nuotolinė ginklo stotis su 0,50 kalibro kulkosvaidžiu. Pasak bendrovės, prieš leidžiant šaudyti operatorius turėjo atpažinti grėsmę ir patvirtinti konkretų taikinį. Tai svarbi riba kalbant apie autonominius ginkluotus laivus: automatinis plaukimas, taikinio sekimas ir žmogaus sprendimas panaudoti ginklą yra atskiros funkcijos. Pranešimas nesuteikia pagrindo teigti, kad kateris pats savarankiškai pasirinko, ką pulti.

Gamintoja palygino maždaug kilometro atstumą su apie 500 metrų, iki kurių tame pačiame demonstravimo kontekste teko priartėti buvusiam Karališkųjų jūrų pėstininkų kariui, kad valdydamas stotį rankiniu būdu pataikytų tiesiogiai. Bendrovė taip pat teigia, kad automatinis režimas sunaudojo mažiau šaudmenų. Viešai nepateikta taikinių lentelė, šūvių skaičius ir pakartojimų statistika, todėl iš šių dviejų atstumų negalima apskaičiuoti bendro „dvigubai geresnio taiklumo“.

REKLAMA

Didžiausia praktinė šios žinios dalis gali būti net ne pats šūvis. Demonstracija rodo gamintojo bandymą automatizuoti jau egzistuojantį kitos įmonės laivą. Jei tokį integravimą pavyktų patikimai kartoti skirtingose platformose, klientui nereikėtų kiekvieną kartą pradėti nuo visiškai naujo korpuso. Tai potenciali plėtros kryptis, tačiau vieno P38 bandymas dar neparodo visų laivų pritaikymo kainos, trukmės ir reikalingų konstrukcinių pakeitimų.

Anksčiau paskelbtame sistemos apraše „BAE Systems“ nurodo, kad „Nautomate“ sujungia skirtingų jutiklių informaciją, vertina susidūrimo riziką ir leidžia papildyti užduotis atskirais programiniais moduliais. Valdymui numatytas perkeliamas komandinis komplektas. Tai bendros produkto savybės, o ne naujai išmatuoti šios šaudymo demonstracijos rezultatai. Jos paaiškina, kodėl gamintoja kalba apie papildomai montuojamą valdymo sistemą: svarbus ne vien katerio korpusas, bet ir aplinkos suvokimas bei užduoties vykdymo logika. Pakeitus laivą, šiuos gebėjimus vis tiek reikia suderinti su konkrečia jo įranga, valdymo mechanizmais ir numatomomis darbo sąlygomis, kurioms įtakos turi vandens telkinys, eismas ir užduoties trukmė.

Jūros robotams reikės daugiau nei vienos sėkmingos demonstracijos

Baltijos jūrai aktuali pati galimybė turėti daugiau nuolat veikiančių stebėjimo priemonių ir mažiau žmonių siųsti į rizikingas užduotis. Vis dėlto iš paskelbto bandymo negalima daryti išvados apie Lietuvos pirkimą, dislokavimą Baltijoje ar tinkamumą visoms čia pasitaikančioms sąlygoms. Pakrančių eismas, blogas matomumas ir ryšio patikimumas reikalauja atskiro vertinimo. Autonominio patruliavimo pažadas tampa pajėgumu tik tada, kai jį galima patikimai kartoti realioje eksploatacijoje.

REKLAMA

Ne mažiau svarbu, kaip tokios priemonės būtų susietos su kitais informacijos šaltiniais. Anksčiau aprašytas „HawkEye 360“ susitarimas dėl radijo signalų žvalgybos NATO iliustruoja kitą stebėjimo grandinės dalį – duomenų gavimą iš kosmoso. Tai atskiras projektas, nesusijęs su čia paskelbta „Nautomate“ integracija. Tačiau palyginimas padeda suprasti, kodėl vien platformos gebėjimo plaukti nepakanka visai operacinei situacijai įvertinti.

Bandymų patikimumas svarbus ir platesnei autonominių gynybos sistemų rinkai. „TechNaujienos.lt“ rašė apie „Valkryn“ kuriamą karinių sistemų bandymų infrastruktūrą. Tokios krypties reikšmė paprasta: pirkėjui reikia žinoti ne tik geriausią demonstracijos rezultatą, bet ir nesėkmių sąlygas. Kiek kartų užduotis pavyko, kaip sistema elgėsi sutrikus ryšiui ir kada perėmė valdymą žmogus, yra atskiri klausimai, kurių šis pranešimas išsamiai neatsako.

„Nautomate“ demonstracija pateikia konkretų atskaitos tašką: trečiosios šalies kateris atliko patruliavimo ir žmogaus patvirtinto šaudymo užduotis po papildomos įrangos integravimo. Toliau svarbiausi bus išsamesni bandymų duomenys, jų kartojimas kitose platformose ir užsakovų reikalavimai. Būtent jie parodytų, ar greitas vieno laivo automatizavimas gali virsti plačiau taikomu sprendimu, kurio eksploataciją įmanoma planuoti taip pat patikimai kaip įprastos jūrinės technikos.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.