Skip to content
Mokslininkai sudarė pirmą viso suaugusio stuburinio ląstelių atlasą

DI sukurta iliustracija.

Mokslininkai sudarė pirmą viso suaugusio stuburinio ląstelių atlasą

MIT, Whitehead instituto ir Berlyno „Charité“ mokslininkai sudarė pirmą išsamų viso suaugusio stuburinio gyvūno ląstelių tipų bei genų aktyvumo žemėlapį. MIT lapkričio 19 d. pranešė, kad tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 600 tūkst. mažytės skaidrios žuvies Danionella cerebrum ląstelių.

REKLAMA

Ši žuvis užauga vos maždaug vieno centimetro ilgio, o jos smegenys matomos per skaidrią galvos dalį. Dėl mažo kūno mokslininkai galėjo atlikti tai, kas didesniam stuburiniam būtų techniškai ir finansiškai itin sudėtinga: paimti ląsteles iš smegenų, nugaros smegenų, akių, vidaus organų, pelekų ir kitų audinių, o vėliau išmatuoti, kurie genai kiekvienoje ląstelėje yra aktyvūs.

Atlasas yra daugiau nei ląstelių sąrašas

Vienos ląstelės RNR sekoskaita parodo momentinį genų veiklos „portretą“. Tyrėjai šiuos duomenis sujungė su erdviniais metodais, kad galėtų ne tik pavadinti ląstelės tipą, bet ir grąžinti jį į vietą audinyje. Tokiu būdu matyti, kas yra ląstelės kaimynai ir kaip skirtingos kūno dalys koordinuoja atsaką į pažeidimą, senėjimą ar vaistą.

REKLAMA

Žemėlapis atskleidė, kad nervų sistemos ląsteles stipriai sieja jų kilmės regionas. Neuronai iš tos pačios smegenų dalies dažnai buvo panašesni tarpusavyje net tada, kai naudojo skirtingus neuromediatorius, nei tą patį neuromediatorių naudojantys neuronai iš kitų regionų. Tai rodo, kad vystymosi istorija suaugusiame organizme išlieka svarbi genų aktyvumui.

Skaidri žuvis padeda stebėti regeneraciją

Danionella geba regeneruoti smegenų ir pelekų audinius. Pažeidę priekinės smegenų dalies sritį, tyrėjai sekė kelią nuo ankstyvo žaizdos bei imuninės sistemos atsako iki nervinių kamieninių ląstelių aktyvumo ir naujų neuronų brendimo. Visas kūno atlasas leidžia matyti, ar vietinis pažeidimas sukelia pokyčių kituose organuose.

Duomenys paskelbti interaktyviame „DigiFish“ ištekliuje, todėl kitos laboratorijos gali pasirinkti ląstelių tipą ar geną ir planuoti savo eksperimentus. Atvira prieiga svarbi, nes toks atlasas yra infrastruktūra daugeliui būsimų tyrimų, o ne vien vieno straipsnio rezultatas. Mokslininkai galės lyginti sveiką žuvį su senstančia, gydoma vaistu ar patyrusia traumą.

REKLAMA

Viso suaugusio stuburinio atlasas suteikia vieną koordinuotą atskaitos tašką, kuriame galima palyginti skirtingų organų ląsteles. Iki šiol daug tyrimų nagrinėjo vieną audinį arba vystymosi etapą, todėl duomenys buvo surinkti skirtingais metodais. Bendras atlasas padeda pamatyti, kaip panašūs ląstelių tipai keičiasi priklausomai nuo vietos, ir rasti retas populiacijas, kurios mažame mėginyje galėtų likti nepastebėtos.

Didžiausia tokio projekto vertė atsiranda tada, kai duomenimis gali naudotis kitos laboratorijos. Tyrėjas gali palyginti savo ligos ar regeneracijos eksperimentą su sveiko organizmo atskaita ir greičiau nustatyti, kurios ląstelės pasikeitė. Tačiau atlasas nėra galutinis žemėlapis: ląstelių būklė priklauso nuo amžiaus, lyties, aplinkos ir paros laiko. Vieno organizmo ar ribotos grupės duomenys negali atspindėti visos biologinės įvairovės.

Perkeliant atradimus į žmogaus mediciną reikės atsargumo. Stuburiniai turi daug bendrų genų ir audinių principų, bet konkrečios ląstelių proporcijos bei jų reakcijos gali skirtis. Atlasas geriausiai tinka hipotezėms kurti ir kandidatams atrinkti, o ne tiesiogiai skirti gydymą. Tolesni projektai tikriausiai papildys erdvinę informaciją, kad būtų matoma ne tik kokia ląstelė yra, bet ir su kuo ji fiziškai sąveikauja organe.

REKLAMA

Viso kūno atlasas tyrėjams veikia tarsi orientacinis žemėlapis: leidžia palyginti, kokių tipų ląstelės yra skirtinguose organuose ir kokius genus jos naudoja. Didžiausia vertė atsiranda tada, kai atskiras ligos tyrimas gali būti sugretintas su šiuo normaliu fonu. Taip lengviau pastebėti, kuri ląstelių grupė pasikeitė ir kokį procesą verta tirti toliau. Vis dėlto vieno suaugusio stuburinio atlasas nėra galutinis visų organizmų aprašas. Ląstelių būsena priklauso nuo amžiaus, lyties, aplinkos, paros laiko ir mėginio paruošimo. Todėl atlasą reikės plėsti ir tikrinti kitais metodais. Artimiausiu metu jis labiausiai pasitarnaus kaip atvira hipotezių kūrimo bazė, o ne tiesioginė diagnostikos priemonė.

Žmogaus biologijai rezultatų negalima perkelti tiesiogiai. Maža žuvis nėra žmogaus organų pakaitalas, tačiau ji yra stuburinis, todėl dalis ląstelių programų ir organizavimo principų gali būti bendri. Atlasas suteikia modelį, kuriame hipotezes galima greitai patikrinti gyvame organizme, o vėliau tirti sudėtingesnėse sistemose. Panašų duomenų jungimo principą naudoja ir THREADS vėžio DI modelis, o VU 3D keramikos projektas rodo, kaip atviri fundamentiniai tyrimai ilgainiui virsta naujų technologijų platformomis.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.