Skip to content
Ultragarsu atkūrė pelės smegenų kraujagysles. Atvėrė 30 TB duomenų

DI sukurta iliustracija.

Ultragarsu atkūrė pelės smegenų kraujagysles. Atvėrė 30 TB duomenų

Mokslininkai atvėrė 30 terabaitų ultragarso duomenų, iš kurių galima atkurti smulkių kraujagyslių vaizdus gyvų pelių smegenyse. Rinkinys „ULMShare“ leidžia skirtingoms laboratorijoms palyginti savo vaizdo atkūrimo algoritmus pagal tuos pačius originalius matavimus.

REKLAMA

„Scientific Data“ straipsnyje nurodyti 99 visų smegenų matavimai iš 61 sveikos pelės. Tyrėjai paskelbė pirminį signalą, matavimo aplinkybių aprašus, atkūrimo pavyzdžius ir mikroburbuliukų trajektorijas. Dalis įrašų gauta skirtingais zondais bei skirtingomis matavimo sąlygomis.

Kaip mikroburbuliukai padeda pamatyti gyslas?

Ultragarsas fiksuoja kraujotakoje judančius kontrastinius mikroburbuliukus. Iš daugelio signalų nustatomos jų buvimo vietos, o judėjimo trajektorijos sluoksniuojamos į kraujagyslių vaizdą. Skirtingos signalų filtravimo ir trajektorijų atrankos taisyklės gali pakeisti galutinį žemėlapį.

REKLAMA

Jei laboratorijos vertina algoritmus su skirtingais duomenimis, sunku atskirti programos patobulinimą nuo geresnės pradinės medžiagos. Bendras rinkinys leidžia palyginti, kurie metodai nuosekliau atkuria smulkias kraujagysles, kai pasikeičia zondas ar matavimo sąlygos.

99 įrašų ir 61 gyvūno skaičiai reiškia, kad dalis matavimų kartoti. Vertinant naują algoritmą tai svarbu: jei to paties gyvūno įrašai atsiduria ir mokymo, ir bandymo duomenyse, rezultatas gali pasirodyti geresnis, nei naudojant anksčiau nematytus įrašus.

Duomenys surinkti iš sveikų pelių. Jų tiesioginė paskirtis – ultragarso mikroskopijos metodų kūrimas ir patikra. Šio darbo praktinė naujiena ta, kad kitai grupei nebereikia pirmiausia pačiai surinkti tokio tūrio įrašų, kad galėtų patikrinti naują vaizdo atkūrimo idėją.

REKLAMA

Kam prireikia 30 terabaitų?

Smulkių kraujagyslių vaizdas prasideda nuo daugybės matavimų. Viename kadre matomas tik dalies kontrastinių mikroburbuliukų signalas. Ilgiau stebint kraujotaką užfiksuojama daugiau judėjimo trajektorijų, iš kurių pamažu ryškėja kraujagyslių tinklas. Todėl tyrėjams naudinga turėti pirminius matavimus – iš jų galima įvairiais būdais iš naujo atkurti tą patį vaizdą.

Tokio rinkinio vertę didina tai, kad matavimo sąlygos įvairios. Straipsnio autoriai nurodo tris eksperimentines procedūras, skirtingus kontrasto suleidimo ir nejautros protokolus, du zondus bei skirtingas vaizdinimo plokštumas. Algoritmas, kuriam pakanka vienodų laboratorinių įrašų, gali į tas permainas reaguoti jautriau nei metodas, kurio veikimas išlieka stabilesnis.

Atverti neapdoroti matavimai ir kartu pateikiamos pavyzdinės rekonstrukcijos atlieka skirtingas funkcijas. Iš matavimų galima savarankiškai išbandyti naują metodą. Pavyzdys leidžia pamatyti, kaip autoriai iš tos pačios medžiagos suformavo kraujagyslių žemėlapį. Pridėjus mikroburbuliukų trajektorijas galima išsiaiškinti, kuriame apdorojimo etape du metodai pradeda duoti skirtingus rezultatus.

REKLAMA

Paprastas palyginimas būtų vertinti, ar du algoritmai atkuria tą pačią ploną kraujagyslę mažinant matavimo trukmę. Jei viena programa tokioje situacijoje palieka daugiau vaizdo spragų, tyrėjai gali grįžti prie pradinio matavimo ir patikrinti, ar pritrūko duomenų, ar dalį signalo atmetė algoritmas.

Duomenų rinkinio autoriai pridėjo vaizdo kokybės rodiklių ir ekspertų vizualinius įvertinimus. Rodikliai suteikia bendrą skaičiavimo pagrindą, o žmogaus peržiūra padeda pastebėti netolygumus, kurių vienas skaičius gali neparodyti. Vertinant naują metodą abiejų tipų informacija padeda nuspręsti, ar gražiau atrodantis vaizdas tikrai tiksliau atkurtas.

Tyrėjams Lietuvoje ar kitur, turintiems vaizdo apdorojimo patirties, bendras rinkinys leidžia prisidėti net iš pradžių nesurenkant nuosavų matavimų. Vis dėlto prieiga prie 30 TB kelia praktinį klausimą, kiek duomenų reikia atsisiųsti konkrečiam eksperimentui. Gerai aprašyti matavimai padeda išsirinkti dalį pagal zondą, procedūrą ar kitą vertinamą aplinkybę.

Dar vienas tyrėjų uždavinys – palyginti, kiek kraujagyslių žemėlapis užsipildo ilginant matavimą. Jei po ilgesnio stebėjimo vaizde vis atsiranda naujų šakų, ankstesnis rezultatas greičiausiai apėmė tik dalį tinklo. Jei vaizdas beveik nustoja keistis, galima klausti, ar tolesnis matavimas duoda tiek naudos, kad pateisintų laiką ir saugojimo vietą. Rinkinyje pateikiami kraujagyslių tinklo užpildymo vertinimai leidžia analizuoti būtent tokį kompromisą.

Komandos taip pat gali tikrinti, kaip skirtingi algoritmai elgiasi su tais pačiais signalais triukšmingose vaizdo vietose. Vienas metodas gali atmesti daugiau silpnų signalų ir parodyti mažiau tariamų šakų. Kitas gali atkurti daugiau smulkių detalių, bet būti jautresnis atsitiktiniam triukšmui. Atviri pirminiai įrašai leidžia tokį palyginimą atlikti nesiremiant vien paskelbtu galutiniu paveikslėliu. Tyrimui svarbu iš anksto nuspręsti, kaip bus vertinami atkurti fragmentai.

Taip pat skaitykite apie medicinos tyrimų kodo prieinamumą ir stuburinio ląstelių atlasą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.