Anot iniciatorių, „Bitcoin“ kriptovaliuta turėtų būti Šveicarijos nacionalinio banko valiutos atsargų dalis. Turėdama „Bitcoin“, Šveicarija galėtų užtikrinti savo nepriklausomybę ir neutralumą. Šiai iniciatyvai taip pat pritaria žinomas pinigų politikos ekspertas.
Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) visada buvo „projekcinis paviršius“. Pavyzdžiui, aukso fanatikams, klimato lobistams arba kairiojo ar dešiniojo centro politikams, kurie norėtų paskirstyti „perteklines“ valiutos atsargas savo klientūrai.
Likus nedaug laiko iki kadencijos pabaigos, SNB pirmininkui Thomui Jordanui dabar tenka susidurti su ypatingos rūšies aktyvistais – bitkoinų gerbėjais.
„Auksas ir bitkoinas“
Grupė, sutelkta aplink prancūzakalbį Šveicarijos kriptovaliutų evangelistą Yves Bennaïm, pradeda populiarią iniciatyvą, kuria siekiama į konstitucijos straipsnį įtraukti du nedidelius, bet reikšmingus žodžius.
Šiandien jis skamba taip: „Šveicarijos nacionalinis bankas iš savo pajamų sukuria pakankamas valiutos atsargas; dalis šių atsargų laikoma auksu.“ Ateityje jis turėtų skambėti taip: „auksu ir bitkoinais“.
Tokios maksimaliai paprastos formuluotės privalumas yra tas, kad ji leidžia SNB pačiam nustatyti tokios investicijos apimtį. Jis taip pat galėtų turėti tik vieną franką bitkoinais, sako Bennaïm. Taigi nereikia bijoti jo populiarios iniciatyvos.
Diskusijų inicijavimas
Pagrindinis tikslas – inicijuoti diskusijas. Bennaïm nerimauja dėl Šveicarijos ateities vis labiau neapibrėžtame pasaulyje. Svarbu imtis būtinų veiksmų, kad „apsaugotume savo suverenumą ir neutralumą“.
„Šiuo metu baigiame organizacinius komiteto parengiamuosius darbus ir rengiame dokumentus, kuriuos reikia pateikti valstybės kanceliarijai, kad būtų galima pradėti procesą“, – sako Bennaïmas, kuris taip pat yra Šveicarijos bitkoinų asociacijos valdybos narys.
Bennaïmui padeda Luzius Meisser, kuris taip pat yra turto valdytojo „Bitcoin Suisse“ prezidentas. Kitą penktadienį SNB metiniame visuotiniame susirinkime, kuriame jam bus skirtos įprastos 3 minutės pasisakymui, jis pasisakys ir už bitkoinus kaip rezervinę valiutą.
„Žinoma, mano teiginys turi ir rinkodaros elementą. Tačiau aš tikrai manau, kad bitkoinai turėtų būti Šveicarijos valiutos atsargų dalis“, – sako Meisseris.
Šis skaitmeninis turtas ilguoju laikotarpiu yra tvirtesnis nei investicijos eurais ir doleriais, kurių ekonomika linkusi mažinti skolas per infliaciją, taigi nuvertina ir SNB investicijas.
Kaip ir Bennaïm, Meisser taip pat pasisako už nepriklausomybę:
„Įtraukdama bitkoinus į savo rezervus, Šveicarija pažymėtų savo nepriklausomybę nuo Europos centrinio banko. Toks žingsnis sustiprintų mūsų neutralumą.“
Šveicarija galėtų būti 30 mlrd. frankų turtingesnė
Meisseris yra recidyvistas. Kartu su kitais akcininkais 2022 m. metiniame visuotiniame susirinkime jis pasiūlė, kad SNB kiekvieną mėnesį pirktų 1 mlrd. frankų vertės „Bitcoin“ – Vokietijos vyriausybės obligacijų sąskaita.
„Jei jis tai būtų padaręs, Šveicarija šiandien būtų maždaug 30 mlrd. Šveicarijos frankų turtingesnė“, – sako Meisseris.
Šį skaičiavimą jis taip pat nori pateikti kitą penktadienį.
Meisser mano, kad SNB paprastai blaiviai žiūri į tokius klausimus. Tačiau svarbu, kada priimami investiciniai sprendimai. Apsimoka būti vienu iš pionierių, sako Meisser, turėdamas omenyje naujausią SNB istoriją.
„Tūkstantmečio pradžioje SNB atsisakė didelės dalies savo aukso atsargų pačiu netinkamiausiu metu, kai tai jau buvo padarę keli kiti centriniai bankai, o aukso kaina buvo pasiekusi žemiausią tašką per pastaruosius dešimtmečius“, – teigė Meisser.
Jei SNB per vėlai pradės domėtis bitkoinais ir kiti centriniai bankai jį aplenks, jis rizikuoja, kad jam „teks įsitraukti daug didesnėmis kainomis nei visiems kitiems“, sako Meisser.
Žinoma, Bennaïmo ir Meisserio reikalavimas atvers duris sparčiai augančiame kriptovaliutų pasaulyje. Tačiau ne tik ten: dalis tradicinio finansų sektoriaus jau seniai įšoko į šį traukinį.
Juk dabar net „Postfinance“ ar kai kurių kantonų bankų klientai gali įsigyti bitkoinų. O ir Lugane dabar mokesčius galite mokėti bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis.
Pramonės atstovai tikisi, kad naujausi leidimai investavimo į bitkoinus priemonėms, pavyzdžiui, JAV ar Honkonge, turės įtakos SNB.
„Prieš dvejus metus vis dar nebuvo aiškumo dėl bitkoinų teisinio statuso, ypač JAV. Tuo tarpu JAV vertybinių popierių ir biržos komisija šią kriptovaliutą priskyrė biržos prekėms, ir dabar „Bitcoin“ yra neatsiejama tradicinės finansų sistemos dalis“, – sako turto valdytojo „Digital Asset Solutions“ tyrimų vadovas Leonas Curti.
Dėl šio įteisinimo SNB gali būti lengviau priimti sprendimą investuoti į „Bitcoin“.
Žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, ir taip aišku, kad investicijos į turtą, kurio koreliacija su kitomis investicijomis tokia maža, turi teigiamą diversifikavimo poveikį.
Curti taip pat tikisi reklaminio poveikio.
„Net ir nedidelė SNB investicija į „Bitcoin“ pasiųstų stiprų signalą ir pabrėžtų Šveicarijos, kaip kriptovaliutų šalies, reputaciją“, – teigė L. Curti.
Šią idėją palaiko net kai kurie akademikai. Pavyzdžiui, Gunteris Schnabl, kuris vadovauja Leipcigo universiteto Ekonominės politikos institutui ir anksčiau buvo Europos centrinio banko patarėjas.
„Valiutos atsargos tradiciškai laikomos vyriausybių obligacijose, kurios laikomos saugiausia investavimo forma. Tačiau daugumoje pramoninių šalių smarkiai išaugo vyriausybių skola, o tai reiškia, kad padidėjo įsipareigojimų nevykdymo rizika“, – sako jis.
Didėja įsipareigojimų nevykdymo rizika
Įsipareigojimų nevykdymas gali pasireikšti nemokumu, infliacija arba finansinėmis represijomis. Tai gali įvykti net jo gimtojoje šalyje. Vokietijos valstybės skola yra palyginti nedidelė ir ji turi skolos ribą. Tačiau esama rizikos, nes euro zona iš esmės yra nestabili, sako A. Schnabl.
JAV ypač sparčiai didėja valdžios sektoriaus skola, o tai mažina pasitikėjimą doleriu kaip pasaulio rezervine valiuta.
„Vis nestabilesnėje pasaulinėje valiutų sistemoje bitkoinai kaip turtas galėtų prisidėti prie SNB užsienio valiutos atsargų rizikos diversifikavimo“, – sako pinigų politikos ekspertas.
Prieš dvejus metus Thomas Jordanas atsakė į Meisserio siūlymą, kad bitkoinai neatitinka valiutos atsargoms keliamų reikalavimų „žvelgiant iš šiandienos perspektyvos“. SNB nenori komentuoti, ar tuomet priimtas sprendimas tebegalioja.
