Terminas „smegenų puvimas“ (angl. brain rot) pastaruoju metu sulaukė didelio visuomenės dėmesio – 2024 m. jį metų žodžiu paskelbė ir Oksfordo universiteto leidykla. Ši sąvoka apibūdina intelektinės būklės prastėjimą: protinį aptemimą, sunkumus susikaupiant, sutrumpėjusį dėmesio išlaikymą. Viena iš pagrindinių to priežasčių – perteklinis paviršutiniško, banalaus ar intelektualiai nestimuliuojančio turinio vartojimas interneto platformose. Vis dažniau keliamas klausimas: ar „smegenų puvimas“ – reali grėsmė mūsų psichikos sveikatai?
Nėra moksliškai pagrįstos teorijos
Karolinos medicinos universiteto Neurologijos katedros profesorė dr. Andreana Benitez teigia, kad „smegenų puvimas“ vyksta, kai žmogus vartoja per daug nekokybiško internetinio turinio, kuris yra tarsi greitas maistas smegenims.
Vis dėlto, jos teigimu, nėra vientisos moksliškai pagrįstos teorijos, kaip toks turinys veikia smegenis.
Kita vertus, 2024 m. vykdytas Adolescent Brain Cognitive Development (ABCD) tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, gali patirti psichikos sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, depresiją, nerimą, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD). Taip pat gali pasireikšti fiziniai simptomai – skausmas, galvos svaigimas ar pykinimas.
Kiti tyrimai rodo galimą ryšį tarp perteklinio buvimo prie ekranų ir emocinio nejautrumo, nuovargio, neigiamo savęs vertinimo bei sutrikusių aukštesniųjų pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, planavimas ir sprendimų priėmimas.
Didesnė rizika vaikams ir paaugliams
Šiai dienai nėra įrodymų, kad ilgos valandos prie ekranų keistų žmogaus smegenų struktūrą. Tačiau pavojų gali kelti tai, kas smegenyse vyksta būnant prie ekranų. Rizika ypač būdinga augančių vaikų ir paauglių atveju, kurių smegenys dar tik vystosi.
„Smegenų vystymuisi būtinos įvairios patirtys. (…) Kai esi prie telefono, nepatiri šių kitų dalykų. Mes keičiame tikrus žmonių tarpusavio ryšius dirbtinėmis sąveikomis. Tačiau dirbtinės sąveikos neturi tokio sudėtingumo, kaip tikra žmogiška patirtis – tiek žodinė, tiek sensorinė, tiek emocinė“, – pabrėžia neurologas dr. Constantino Iadecola.
Be to, pasak A. Benitez, žemos vertės turinys gali iškraipyti realybės suvokimą ir pakenkti psichikos sveikatai, jei jo vartojama per daug.
Kaip sumažinti riziką?
A. Benitez siūlo prisiminti greito maisto analogiją: vienas traškučių pakelis gal ir nieko tokio, bet jei suvalgai tris vienu metu – tai jau problema.
Tuo metu Amerikos pediatrų akademija (AAP) rekomenduoja šeimoms kartu sudaryti ekranų naudojimo planus. Be to, svarbu skatinti naudoti ekranus kūrybiškumui ugdyti ar ryšiams su draugais ir šeima stiprinti.
Taip pat svarbu kreipti dėmesį į nevirtualių veiklų svarbą – ar tai būtų sportas, menai, ar gyvi susitikimai su draugais.
Galiausiai, kalbant apie „smegenų puvimą“, netgi perteklinis dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų kalbos modelių, tokių kaip „ChatGPT“, naudojimas gali kelti riziką. Dėl to svarbu sąmoningai dirbti ir su šiais įrankiais.
