Pažanga ar propaganda? Rusija teigia išbandžiusi pirmąją branduolinę raketą „Burevestnik“

Sekite TechNaujienos Google

Ginklas, kurio niekas kitas neturi – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po to, kai pasirodė žinia, kad šalis galėjo išbandyti branduolinę raketą „Burevestnik“. Vakarų šalims dar abejojant šia sėkme, Rusija tikina, kad pergalė didžiulė pasauliniame kontekste.

Atliko bandymus

Sekmadienio vakarą Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalis sėkmingai išbandė branduolinio kuro sparnuotąją raketą „Burevestnik“, o dabar yra artėjama prie jos dislokavimo. Rusijos prezidentas įsakė kariuomenei parengti infrastruktūrą, kad šis ginklas būtų pradėtas naudoti šalies ginkluotose pajėgose.

Rusijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas praneša prezidentui, kad raketa per vykusį bandymą nuskrido apie 14 tūkst. kilometrų.

Pranešama, kad ore ji praleido apie 15 valandų, naudojant branduolinę energiją, o tai „dar ne riba“.

„Turiu pramonės organizacijų ataskaitą ir apskritai esu susipažinęs su Gynybos ministerijos pateiktais įvertinimais. Tai unikalus produktas, kurio neturi niekas kitas pasaulyje“, – Rusijos prezidentą cituoja šalies naujienų agentūra.

Kas žinoma apie „Burevestnik“ raketą?

Pirmą kartą oficialūs planai apie tokio įrenginio kūrimą pasirodė 2018 m. pradžioje, o tąkart teigta, kad ji turi neribotą veikimo nuotolį ir gali išvengti JAV raketų. Visgi ekspertai mano, kad pirmieji slaptieji bandymai galėjo būti atlikti dar 2016 m.

Tuo tarpu 2019 m. JAV įsikūrusi saugumo organizacija „The Nuclear Threat Initiative“ patvirtino, kad raketa ore gali išbūti kelias dienas.

Skirtingai nei tarpžemyninės balistinės raketos, kurios skrieja prognozuojamomis ir perimamomis trajektorijomis kosmose, Rusijos karinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad „Burevestnik“ palaiko 50-100 metrų aukštį per beveik visą skrydį ir dažnai keičia maršrutą, kad išvengtų gynybos sistemų.

Visgi iki šiol buvo kritikuojama, ar raketa išties yra revoliucinė ir suteiks naujų galimybių, kokių dar nėra. 2019 m. bandymų metu „Burevestnik“ sprogo – žuvo penki branduolinių įrenginių inžinieriai ir du kariai bei buvo padidėjęs radioaktyvumas. O per daugiau nei dešimt bandymų nuo pat 2016 m. pasiekta tik dalinė sėkmė.

Kiti teigia, kad dėl didelio dydžio, daugiau nei 12 metrų, pogarsinio greičio ir radioaktyviųjų išmetamųjų dujų ši raketa gali būti aptinkama ir potencialiai pažeidžiama tam tikrų trumpojo nuotolio gynybos sistemų.

Tad ar tai iš tiesų yra technologinis stebuklas, ar tik dar vienas Rusijos „spaudimo“ didinimo naratyvas – lieka atviras klausimas.

Nepaisant aktyviai sekamos Rusijos gynybos padėties, rinkos analitikai pranešė ir apie šalies sąstingį kosmoso lenktynėse. Apie tai skaitykite čia.