DI sukurta iliustracija.
Nyderlandai ir „Rheinmetall“ kurs naujos kartos karines transporto priemones
Nyderlandų gynybos ministerija ir „Rheinmetall“ pasirašė memorandumą dėl bendro naujų karinių transporto priemonių technologijų kūrimo. Lapkričio 19 d. paskelbtame bendrovės pranešime nurodoma, kad bendradarbiavimas apims nepilotuojamas platformas, naujas transporto priemonių sistemas ir technologijų bandymus kartu su kariuomene.
Memorandumas dar nėra konkretaus modelio pirkimo sutartis. Jis nustato kryptį, kurioje Nyderlandų gynybos institucijos, tyrėjai ir „Rheinmetall“ galės derinti reikalavimus bei išbandyti prototipus. Tokia ankstyva partnerystė tampa vis dažnesnė, nes klasikinis procesas – pirmiausia parašyti išsamų reikalavimų dokumentą, o po daugelio metų priimti gatavą sistemą – sunkiai spėja paskui dronų, jutiklių ir autonomijos pažangą.
Nepilotuojamos platformos keičia ne tik žvalgybą
Antžeminės autonominės priemonės gali gabenti atsargas, evakuoti sužeistuosius, vežti jutiklius ar ginklus ir atlikti užduotis teritorijose, kuriose rizika žmonėms per didelė. Tačiau jų vertė priklauso nuo daug daugiau nei važiuoklės. Reikia patikimos navigacijos be GPS, atsparaus ryšio, kliūčių atpažinimo, saugaus žmogaus valdymo ir galimybės integruotis į bendrą kariuomenės duomenų tinklą.
Nyderlandai turi stiprią aukštųjų technologijų ir logistikos ekosistemą, o „Rheinmetall“ – patirties kuriant karines transporto priemones bei jas sertifikuojant. Bendras projektas gali leisti civilines robotikos technologijas greičiau pritaikyti karinėms sąlygoms. Vis dėlto autonomija mūšio lauke kelia papildomų klausimų: kas priima sprendimą, kaip sistema elgiasi praradusi ryšį ir kaip užtikrinama, kad programinės įrangos atnaujinimas nesukurtų naujos spragos.
Bandymų greitis tampa konkurenciniu pranašumu
Ukrainos karas parodė, kad naudotojo grįžtamasis ryšys turi pasiekti kūrėją per savaites. Memorandumo vertė bus matuojama tuo, ar jis sukurs nuolatinę bandymų grandinę, o ne vien darbo grupę. Kariai turi gauti ankstyvas versijas, inžinieriai – duomenis apie gedimus, o pirkimų sistema – galimybę koreguoti reikalavimus nepradedant visko iš naujo.
Lietuvai ši tema aktuali dėl NATO rytinio flango. Nyderlandų pajėgos reguliariai veikia regione, o naujos transporto ir robotikos sistemos turės sąveikauti su kitų sąjungininkų technika. Tai apima ryšį, žemėlapius, tapatybės valdymą ir techninės priežiūros standartus. Apie tą patį sąveikumo poreikį kalba ir NATO 2,7 mlrd. eurų technologijų planas.
Bendra transporto priemonės kūrimo programa leidžia užsakovui specifikacijas derinti dar prieš serijinę gamybą. Tai svarbu, nes karinė technika perkama dešimtmečiams, o vėliau brangiausia tampa ne pati platforma, bet jos priežiūra, atsarginės dalys ir modernizavimas. Nyderlandams ir gamintojui teks suderinti apsaugą, pravažumą, svorį, ryšio sistemas bei galimybę vežti skirtingą įrangą. Kiekvienas papildomas reikalavimas didina sudėtingumą, todėl prototipų bandymai turės parodyti realius kompromisus.
Vienas iš svarbiausių vertinimų bus transporto priemonės tinkamumas Europos infrastruktūrai. Ji turi tilpti į geležinkelių ir kelių gabaritus, būti pakankamai lengvai gabenama bei aptarnaujama sąjungininkų dirbtuvėse. Kariuomenei taip pat svarbi bendra detalių bazė: kuo daugiau unikalių komponentų, tuo sudėtingesnis tiekimas krizės metu. Todėl sėkminga programa turėtų numatyti ne tik pirmąją partiją, bet ir ilgalaikę remonto, programinės įrangos bei įgulos mokymo sistemą.
Lietuvai naujos europinės platformos aktualios dėl sąjungininkų judėjimo rytiniame flange. Net jei Lietuvos kariuomenė šio modelio nepirktų, jį naudojantys Nyderlandų daliniai gali atvykti į regioną pratyboms ar kolektyvinei gynybai. Suderinami degalai, ryšys, evakuavimo priemonės ir atsarginės dalys palengvina bendrą veikimą. Artimiausiu metu verta stebėti, ar projektas pasieks prototipo etapą pagal grafiką ir ar prie jo prisijungs daugiau valstybių.
Naujos transporto priemonės vertė bus vertinama ne pagal prototipo išvaizdą, o pagal eksploataciją. Kariuomenei svarbūs degalų poreikiai, remonto paprastumas, atsarginių dalių prieinamumas ir galimybė integruoti skirtingą ryšio ar ginkluotės įrangą. Bendra Nyderlandų ir „Rheinmetall“ programa gali sumažinti kūrimo riziką, jei reikalavimai bus suderinti anksti, tačiau nacionaliniai pakeitimai dažnai didina kainą ir lėtina gamybą. Regiono valstybėms, įskaitant Lietuvą, pravartu stebėti, ar platforma taps plačiai naudojama NATO. Kuo daugiau sąjungininkų turės tokią pačią bazę, tuo paprasčiau bus dalytis dalimis, mokymu ir technine pagalba. Vis dėlto pirkimo sprendimą turėtų lemti ne vien suderinamumas, bet ir apsauga bei mobilumas vietos sąlygomis.
Kol kas neatskleisti projekto biudžetas, konkretūs prototipai ar pirmųjų bandymų data. Todėl nereikėtų skelbti, kad Nyderlandai jau perka naują robotinę kovos mašiną. Tiksliau sakyti, kad kuriama pramoninė ir bandymų partnerystė. Jos sėkmę parodys pirmi vieši demonstravimai, karių atsiliepimai ir sprendimas pereiti į serijinį pirkimą. Panašiai ir „Valkryn“ dronų bandymų projektas rodo, kad šiuolaikinėje gynyboje vertingiausia tampa ne vien platforma, bet greitas ir patikimas jos patikrinimo ciklas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukrainai – du nauji raketiniai kateriai: britai ir norvegai skiria daugiau kaip 100 mln. svarų
2„Gemini“ pradeda valdyti „Mac“: DI pats spaudys mygtukus ir pildys formas
3Droną stabdyti be šūvio: Vokietija ir Nyderlandai užsakė „Knifefish“ sistemas
4„Smart-ID“ prašo PIN, nors niekur nesijungiate: ką daryti ir ko netvirtinti
5Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.