Naujausias tyrimas atskleidė, kad kasdieniai fiziniai rodikliai, tokie kaip eisenos greitis ir rankų stiprumas, gali būti ankstyvieji demencijos požymiai.
Demencija – ne tik smegenų veiklos pokyčiai
Tyrėjai iš Monasho universiteto Melburne, Australijoje, tyrimo metu susiejo du labai specifinius fizinių gebėjimų pokyčius su kognityviniu nuosmukiu. Tyrimo metu per penkerius metus buvo stebima 18 000 sveikų suaugusiųjų nuo 70 metų amžiaus.
Rezultatai parodė, kad lėtas eisenos greitis kartu su silpnu rankos spaudimu buvo susijęs su 79 % didesne demencijos rizika ir 43 % didesne kognityvinio sumažėjimo rizika. Didžiausias padidėjimas buvo stebimas, kai eisenos greitis ir rankos stiprumas mažėjo vienu metu (demencijos rizika 89 %).
Tai reiškia, kad suprastėjusios fizinės funkcijos tam tikrais atvejais gali identifikuoti demenciją, todėl tai padės pagerinti ankstyvo ligos aptikimo ir prevencinių priemonių strategijas.
Šis atradimas svarbus, nes nėra vaistų, kurie padėtų išgydyti šią ligą, tačiau ankstyvas demencijos aptikimas gali padėti valdyti jos progresavimą.
Fiziniai rodikliai ne visuomet demencijos pranašas
Atkreiptas dėmesys, kad šie požymiai labai dažnai būna siejami su senatve ir į juos rimtai nėra žvelgiama. Visgi, kiekvienas atvejis yra individualus ir kiekviena situacija turi būti kritiškai įvertinta.
Tuo įsitikinusi ir medicinos mokslų daktarė, geriatrijos specialistė ir demencijos ekspertė, dr. Elizabeth Landsverk.
„Jei pastebite vien tik eisenos [greičio] pokyčius, priežastys gali būti visiškai nesusijusios su demencija. Tai gali būti susiję su tam tikrais vaistais ar jų deriniu arba atsirasti po ilgesnės hospitalizacijos. Pavyzdžiui, 10 ar daugiau dienų trukęs gydymas ligoninėje gali lemti iki 50 % raumenų masės netekimą. Lėtesnis eisenos greitis taip pat gali būti kitų būklių, tokių kaip artritas, sąnarių protezai ar neurologinės funkcijos sutrikimai, priežastis, jau nekalbant apie Parkinsono ligą“.
Technologiniame amžiuje atsiveria naujos galimybės
Sparčiai besivystant dirbtinio intelekto technologijai ligų identifikacija gali tapti lengvesnė, todėl tikėtina, kad ir demencijos nustatymo būdai ateityje dar labiau plėsis. Štai jau dabar dirbtinio intelekto įrankiai Alzheimerio ligos progresavimą gali nustatyti 78,5 % tikslumu.
