„NASA“ Marso sraigtasparnio misija jau baigėsi, tačiau jos pėdomis seka dar sudėtingesnis skraidantis aparatas, skrendantis į didžiausią Saturno palydovą.
Antradienį kosmoso agentūra uždegė žalią šviesą bepiločio orlaivio „Dragonfly“ misijai į Titaną. Šis pranešimas reiškia, kad aštuonių rotorių orlaivio projektas gali būti baigtas, o po to jis bus konstruojamas ir išbandomas, kad būtų patvirtintas aparato ir jo mokslinių prietaisų tinkamumas naudoti.
„Dragonfly“ – įspūdinga mokslinė misija
„Dragonfly“ yra įspūdinga mokslinė misija, kuria domisi didelė bendruomenė, ir mes džiaugiamės galėdami imtis kitų veiksmų“, – sakė „NASA“ Mokslo misijų direktorato asocijuotasis administratorius Nikas Foksas. „Tyrinėjant Titaną bus praplėstos ribos, ką galime nuveikti su rotoriniais aparatais už Žemės ribų.“
Tanki, rami Titano atmosfera ir maža gravitacija labai tinka tokiems rotoriniams orlaiviams kaip „Dragonfly“, kuris, kai bus pastatytas, bus mažo automobilio dydžio.
„Per mažiau nei valandą „Dragonfly“ įveiks dešimtis mylių ar kilometrų, t. y. toliau nei bet kuris planetinis roveris“, – sakė „NASA“. „Per vieną pilną Titano dieną (16 Žemės dienų) atlikdamas vieną šuolį, per planuojamą dvejų metų misiją rotorinė skraidyklė iš pradinės nusileidimo vietos įveiks kelis šimtus kilometrų nutolusias teritorijas.“
Ji pridūrė, kad, nepaisant unikalaus gebėjimo skraidyti, aparatas didžiąją laiko dalį praleis Titano paviršiuje atlikdamas mokslinius matavimus, o surinktus duomenis perduos mokslininkams Žemėje.
„Dragonfly“ į Titano palydovą atvyks 2034 m.
Jei pasiruošimas vyks pagal planą, „Dragonfly“ bus paleistas 2028 m., o į organinių medžiagų turtingą Titano palydovą atvyks 2034 m.
Jis skraidys tarp dešimčių mokslui įdomių ir svarbių vietų, ieškodamas įrodymų apie prebiotinius cheminius procesus, paplitusius Titane ir ankstyvojoje Žemėje prieš atsirandant gyvybei.
Todėl mokslininkai tikisi, kad ši misija, be kitų tikslų, padės jiems daugiau sužinoti apie tai, kaip mūsų planetoje prasidėjo gyvybė.
