Naujausias tyrimas atskleidė, kad net ir pačiose steriliausiose vietose bakterijos sugeba rasti terpę veikti. Tą „NASA“ mokslininkams įrodė „Phoenix“ Marso zondo misija, kurios metu, net ir užtikrinant ypatingą sterilumą, atrastos anksčiau nežinomos bakterijų rūšys.
Sužinojo ne po vienerių metų
„NASA“ reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkai kartu su Indijos ir Saudo Arabijos tyrėjais patalpose, kuriose dar 2007 m. vasaros pabaigoje „Phoenix“ modulis buvo ruošiamas nusileidimui Marse, aptiko 26 naujas bakterijų rūšis, nors pačios patalpos buvo ypatingai saugomos nuo bet kokio jų patekimo.
„Švarių“ patalpų idėja kosmoso misijose yra įprastinis procesas, kurio metu mokslininkai turi užtikrinti, kad mikrobai kartu su įranga nepatektų į kosmosą. Visgi atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tam tikri mikroorganizmai – ekstremofilai, pasižymi atsparumo savybėmis ir geba išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Tyrimo grupės atstovas iš Saudo Arabijos, Alexandre Rosado, tikina, kad tyrimas yra reikšmingas, analizuojant bakterijų gyvybės apraiškas už Žemės ribų:
„Mūsų tyrimo tikslas buvo suprasti, kokia yra ekstremofilų perdavimo kosminėse misijose rizika, ir nustatyti, kurie mikroorganizmai galėtų išgyventi atšiauriomis kosmoso sąlygomis.“
Iš patalpų gautuose mėginiuose mokslininkai atliko genetinius tyrimus ir rado 53 bakterijų atmainas, kurios identifikuoja 26 naujas jų rūšis. Kosmoso tyrėjai mano, kad šių bakterijų atsparumą galėjo nulemti pati genetika – greita kenksmingų medžiagų detoksikacija ir sustiprinta medžiagų apykaita.
Kelia grėsmę kosmoso misijų saugumui
Nors šie tyrimai atneša galimybes tirti mikroorganizmų prisitaikymo prie atšiaurių sąlygų galimybes, tačiau pripažįstama, kad poreikis atsiranda ir užtikrinant misijų saugumą. Tokie atvejai parodo, kad steriliomis sąlygomis bakterijos gali veistis, o tai gali nulemti mikrobinės taršos rizikos padidėjimą ir netyčinių tyrinėjamų planetų kolonizacijos atvejus.
Todėl tyrimas prisidės ir prie „NASA“ sterilių patalpų protokolų gerinimo ir leis numatyti, kurios bakterijų rūšis gali gyventi kitose planetose. Tai svarbu, nes kitu atveju apsunkinami atliekami tyrimai, o jų rezultatai gali būti klaidingi dėl to, kad ekspertams sunku identifikuoti ar tai yra unikalūs atradimai ar iš Žemės „atkeliavę“ organizmai.
Dabartinėmis sąlygos mikroorganizmai evoliucionuoja, prisitaiko prie dinamiškų sąlygų ir tampa vis atsparesni aplinkos veiksniams. Mokslininkai sutelkia dideles pastangas, kad išsiaiškintų, kaip tai atsitinka. Anglijoje mokslininkams pavyko įminti mįslę, kodėl bakterijos yra atsparios antibiotikams ir išsiaiškinti kokį apsisaugojimo mechanizmą jos sukuria.
Plačiau – „Youtube“ video:
