Palydovas virš Žemės – DI skaičiavimo infrastruktūros kosmose iliustracija
„Google“ siunčia DI lustus į kosmosą – prasideda orbitalinių duomenų centrų era
„Google“ savo „Project Suncatcher“ atnaujinime paskelbė ruošianti pirmąjį praktinį bandymą orbitoje: bendrovė planuoja iškelti dirbtinio intelekto skaičiavimo įrangą į kosmosą ir ten realiomis sąlygomis išbandyti TPU lustus. Tai pirmasis žingsnis tikrinant, ar dalis DI infrastruktūros ateityje galėtų veikti už Žemės ribų.
Rugsėjo 24 d. „Google“ paskelbė, kad projektas pereina nuo teorinių tyrimų prie pirmojo orbitinio bandymo. Į kosmosą bus paleistas prototipinis palydovas, kuriame bus tikrinama, kaip TPU lustai elgiasi spinduliuotės, temperatūros svyravimų ir kitomis orbitinėmis sąlygomis.
Vienas svarbiausių motyvų – energija. „Google“ teigia, kad žemoje Žemės orbitoje palydovai gali gauti beveik nuolatinę saulės šviesą ir generuoti iki aštuonių kartų daugiau saulės energijos nei panašios sistemos ant Žemės paviršiaus. Tai svarbu DI infrastruktūrai, kurios elektros poreikis sparčiai auga.
Kodėl duomenų centrus apskritai norima kelti į kosmosą?
Šiandienos DI modeliams reikia milžiniškų skaičiavimo pajėgumų. Dideli duomenų centrai ne tik sunaudoja daug elektros, bet ir reikalauja sudėtingo aušinimo, tinklo infrastruktūros bei didelių žemės plotų.
Kosmosas teoriškai išsprendžia bent dalį problemų: nuolatinesnė saulės energija gali sumažinti priklausomybę nuo elektros tinklo, o šilumos išsklaidymas vakuume gali būti projektuojamas visiškai kitaip nei įprastame duomenų centre. Tačiau atsiranda kitų sunkumų – radiacija, remontas, duomenų perdavimas į Žemę ir milžiniška paleidimo kaina.
„Project Suncatcher“ dar nėra planas artimiausiais metais perkelti „Google“ duomenų centrus į orbitą. Bendrovė pati projektą vadina ilgalaikiu eksperimentu, kurio tikslas – suprasti, ar tokia infrastruktūra apskritai gali būti ekonomiškai ir techniškai prasminga.
TechNaujienos.lt apie šią kryptį rašė dar tada, kai projektas buvo tik vizija – „Google“ kosminių duomenų centrų planai jau buvo priartėję prie derybų dėl paleidimų. Dabar atsiranda konkretus orbitinis bandymas.
Pirmas testas atsakys į svarbiausią klausimą
Didžiausias nežinomasis – ar šiuolaikiniai DI spartintuvai gali stabiliai veikti kosmose. Žemėje TPU lustai dirba kontroliuojamoje aplinkoje, o orbitoje elektronika gauna gerokai didesnę spinduliuotės dozę ir patiria didelius temperatūrų skirtumus.
Jei bandymas bus sėkmingas, tai dar nereikš, kad po kelių metų virš mūsų skries ištisi duomenų centrų spiečiai. Tačiau tai būtų svarbus technologinis įrodymas, kad DI infrastruktūrą galima perkelti už Žemės ribų.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Išvykimo krepšys karo ar krizės atvejui: ką jame turėtų turėti Lietuvos gyventojas
2Priedanga, slėptuvė ar rūsys? Kur iš tikrųjų saugiausia slėptis Lietuvoje
3„Meta“ tiesia 7 000 km kabelį per Atlantą – kodėl?
4„OpenAI“ incidentas: neplanuotai teko sustabdyti galingiausių modelių mokymą – kas nutiko?
5Internetas lėtas – kaltas „Wi-Fi“ ar tiekėjas? 10 minučių testas namuose
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.