Naftos milžinė ruošia humanoidinius robotus pavojingiausioms darbo vietoms – testuos GENE.01

Sekite TechNaujienos Google

Humanoidiniai robotai vis sparčiau juda iš laboratorijų į realią pramonę. Italijos energetikos milžinė „Eni“ pasirašė susitarimą su šalies „deeptech“ bendrove „Generative Bionics“ ir pradės vertinti, kaip humanoidiniai robotai galėtų būti naudojami sudėtingoje, pavojingoje ir žmogui fiziškai sunkioje pramoninėje aplinkoje.

Pagal oficialų „Eni“ pranešimą, bendradarbiavimas apims ne vien bendras demonstracijas. Įmonės ketina nagrinėti konkrečius robotų panaudojimo scenarijus, testuoti įrangą, vertinti medžiagas, robotų komponentus, baterijų ciklą ir net galimą gamybą bei surinkimą „Eni“ pramoniniuose objektuose.

Vienas pagrindinių projekto objektų bus „GENE.01“ – „Generative Bionics“ sukurtas humanoidinis robotas, paremtas vadinamąja „Physical AI“ kryptimi. Tai dirbtinis intelektas, skirtas ne tik tekstui ar vaizdams generuoti, bet ir realiam fiziniam veiksmui: judėjimui, objektų valdymui, darbui su įrankiais bei sprendimų priėmimui realioje aplinkoje.

Kur tiksliai „Eni“ nori naudoti humanoidinius robotus?

„Eni“ įvardija kelias sritis, kuriose bus vertinamas humanoidinių robotų potencialas. Tarp jų – pramoninių objektų inspekcija, teleoperacija, nuotolinė pagalba ir darbas sudėtingoje aplinkoje. Kitaip tariant, robotai galėtų būti siunčiami ten, kur žmogui dirbti pavojinga, nepatogu arba ekonomiškai neefektyvu.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 6 minutės

Europa plečia milžinišką autonominių automobilių bandymų zoną per kelias valstybes

3 min. skaitymo • prieš 21 minutė

„Amazon“ robotaksi laukia rimčiausias bandymas – automobiliai mokysis važiuoti per sniegą ir ledą

3 min. skaitymo • prieš 36 minutės

„Mercedes“ remiami robotaksi ruošiasi Europos miestams – planuojami tūkstančiai autonominių automobilių

Visi naujausi straipsniai →

Energetikos sektoriuje tokių scenarijų netrūksta. Tai gali būti aukšta temperatūra, uždaros erdvės, sunkiai prieinama įranga, potencialiai pavojingos cheminės medžiagos ar zonos, kuriose reikia dažnų patikrinimų. Humanoidinio roboto pranašumas tas, kad pramonės objektai jau suprojektuoti žmogui: juose yra laiptai, durys, vožtuvai, rankenos, įrankiai ir praėjimai, kuriems nebūtina kurti visiškai naujos infrastruktūros.

Bendrovės taip pat ketina dirbti ties paties roboto fizine konstrukcija. Viena konkrečių krypčių – „GENE.01“ pėdos ir specialios „avalynės“ sistema. „Eni“ chemijos padalinys „Versalis“ ir jo valdoma bendrovė „Finproject“ padės ieškoti lengvesnių ir atsparesnių medžiagų, kurios galėtų geriau sugerti smūgius, suteikti daugiau sukibimo ir padidinti ilgaamžiškumą.

Dar viena įdomi detalė – planuojama vertinti sensorizuotą robotų avalynę kaip atskirą technologinį produktą. Tokia sistema gali būti svarbi humanoidui nustatant paviršiaus tipą, apkrovą, pusiausvyrą ir slydimo riziką.

„Eni“ į projektą atsineša ne tik gamyklas, bet ir superkompiuterius

Humanoidiniam robotui nepakanka mechaninių sąnarių ir kamerų. Tam reikia didžiulių skaičiavimo resursų, kad būtų galima mokyti modelius, imituoti fizines situacijas ir patikrinti jų elgesį prieš išleidžiant robotą į realią darbo vietą. „Eni“ nurodo, kad svarstys galimybę „Generative Bionics“ suteikti savo aukšto našumo skaičiavimo, arba HPC, pajėgumus.

Tai ypač svarbu „Physical AI“ sistemoms. Tokie modeliai turi mokytis ne vien atpažinti objektą, bet ir suprasti, kaip jį paimti, kokia jėga spausti, kaip išlaikyti pusiausvyrą, kaip judėti nelygiu paviršiumi ar reaguoti į netikėtą kliūtį. Kuo daugiau tokių scenarijų galima saugiai simuliuoti, tuo mažiau rizikos realiame objekte.

Susitarimas taip pat numato galimybę naudoti „Eni“ pramonines aikšteles būsimiems robotų gamybos, surinkimo ir bandymų procesams. Į bendradarbiavimą įtrauktas net baterijų naudojimo, utilizavimo ir perdirbimo klausimas – tai svarbu, jei humanoidiniai robotai ateityje bus gaminami didesniais kiekiais.

Šis projektas neatsirado iš niekur. „Eni Next“, bendrovės rizikos kapitalo padalinys, dar 2025 m. gruodį investavo į „Generative Bionics“. Pati robotikos įmonė išaugo iš Italijos technologijų instituto aplinkos, o „GENE.01“ dabar bandoma perkelti iš prototipo stadijos į pramoninę platformą.

Humanoidinių robotų sektoriuje vyksta vis agresyvesnės lenktynės. Gamintojai siekia įrodyti ne tai, kad robotas moka gražiai vaikščioti per demonstraciją, o kad jis gali saugiai ir patikimai dirbti šimtus ar tūkstančius valandų realiame objekte. Būtent tokie bandymai energetikos pramonėje gali tapti vienu rimčiausių technologijos testų.

Analitiškai svarbiausia tai, kad „Eni“ projektas gali tapti vienu iš testų, ar humanoidai sugeba pereiti iš demonstracinių vaizdo įrašų į realią kritinę infrastruktūrą. Energetikos objektuose nepakanka, kad robotas kartą sėkmingai atliktų užduotį. Jis turi veikti pakartojamai, būti atsparus aplinkai, turėti aiškius avarinio sustabdymo mechanizmus ir elgtis nuspėjamai šalia žmonių.

Ekonominis vertinimas taip pat bus griežtas. Jei konkrečią inspekciją pigiau ir patikimiau gali atlikti ratinis robotas, dronas ar stacionari kamera, humanoido forma savaime nėra pranašumas. Ji tampa prasminga ten, kur aplinka jau sukurta žmogaus kūnui ir kur reikia naudotis esamais laiptais, įrankiais, durimis ar valdymo elementais. Todėl tokie pramoniniai pilotai padės atsakyti, ar humanoidai turi realų pranašumą, o ne tik įspūdingą formą.

Apie kitus humanoidinių robotų ir automatizacijos projektus skaitykite „TechNaujienos.lt“ technologijų naujienų rubrikoje, o daugiau DI naujienų rasite dirbtinio intelekto skiltyje.