Į žemyninę Europą grįžta visiškas Saulės užtemimas – ar matysime Lietuvoje?

Sekite TechNaujienos Google

2026 m. rugpjūčio 12 d. žemyninę Europą pirmą kartą nuo 1999-ųjų kirs visiško Saulės užtemimo juosta. Visiška fazė bus matoma Grenlandijoje, vakarų Islandijoje, didelėje šiaurinės Ispanijos dalyje ir nedideliame Portugalijos pakraštyje, o beveik visa likusi Europa, įskaitant Lietuvą, matys dalinį užtemimą.

Lietuvoje Saulė visiškai neužtems, tačiau Mėnulis uždengs didelę jos disko dalį. Vilniuje užtemimas prasidės apie 20.09 val., o didžiausia matoma fazė bus pasiekta prieš pat Saulės nusileidimą, maždaug 20.53 val. Skaičiuojama, kad sostinėje bus uždengta apie 75 proc. Saulės disko ploto.

Kaune dalinis užtemimas prasidės apie 20.09 val., didžiausią fazę pasieks 20.56 val., o Klaipėdoje reginys tęsis ilgiau – nuo maždaug 20.08 iki 21.18 val., didžiausią fazę pasiekdamas apie 21 val. Pagal šiuos skaičiavimus, palankesnes sąlygas turėtų turėti Vakarų Lietuvos gyventojai, nes Saulė ten nusileis vėliau ir užtemimas bus matomas ilgiau.

Kur bus matomas visiškas užtemimas?

Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis tiksliai atsiduria tarp Žemės ir Saulės bei trumpam visiškai uždengia ryškų Saulės paviršių. Tuomet dienos šviesa staigiai pritemsta, o aplink juodą Mėnulio diską tampa matoma išorinė Saulės atmosfera – vainikas, kurio įprastomis sąlygomis plika akimi pamatyti neįmanoma.

Naujausi straipsniai

6 min. skaitymo • prieš 13 val

Šias 5 profesijas Lietuvoje dirbtinis intelektas pakeis greičiausiai – pokyčiai jau prasidėjo

2 min. skaitymo • prieš 16 val

Nesaugiems žaislams patekti į rinką taps sunkiau – griežtinama kontrolė

4 min. skaitymo • prieš 20 val

Billas Gatesas apie dirbtinį intelektą: „Daugelis darbo vietų išnyks visam laikui“

Visi naujausi straipsniai →

Rugpjūčio 12-osios užtemimo visiškos fazės juosta bus maždaug 293 kilometrų pločio. Mėnulio šešėlis pradės kelią šiaurinėje Rusijos dalyje, perslinks per Grenlandiją ir vakarų Islandiją, kirs Atlanto vandenyną, o vėliau pasieks Ispaniją ir nedidelę Portugalijos dalį. Ilgiausioje vietoje visiška fazė truks apie 2 minutes ir 18 sekundžių.

Vienomis populiariausių stebėjimo vietų laikomos Islandija ir Ispanija, tačiau abi turi savų trūkumų. Islandijoje Saulė užtemimo metu bus aukščiau virš horizonto, tačiau didesnė debesuotumo rizika. Ispanijoje rugpjūtį giedro dangaus tikimybė paprastai didesnė, tačiau užtemimas vyks prieš pat saulėlydį, todėl net pastatai, medžiai ar kalvos vakarų kryptimi gali visiškai užstoti reginį.

Būtent laikas prie horizonto bus svarbus ir Lietuvoje. Norintiems stebėti užtemimą reikės iš anksto susirasti vietą su visiškai atviru vaizdu į vakarų ar šiaurės vakarų pusę. Miesto centre reginį gali užstoti pastatai, todėl tinkamesnės bus aukštesnės vietos, atviri laukai arba pajūris.

Kaip užtemimą stebėti saugiai

Lietuvoje viso įvykio metu bus matoma tik dalinė fazė, todėl į Saulę be specialių apsaugos priemonių žiūrėti negalima nė akimirkos. Net jei Mėnulis uždengia beveik visą Saulės diską, likusi jo dalis išlieka pakankamai ryški, kad galėtų negrįžtamai pažeisti akis.

Stebėjimui reikalingi specialūs užtemimų akiniai arba rankinis Saulės filtras, atitinkantis tarptautinį ISO 12312-2 standartą. Įprasti saulės akiniai, net ir labai tamsūs, nuo pavojingos spinduliuotės neapsaugo.

Taip pat negalima žiūrėti į Saulę per fotoaparatą, žiūronus ar teleskopą, jei priešais jų optiką nėra pritvirtintas tam skirtas Saulės filtras. Paprasti užtemimų akiniai, naudojami kartu su optiniu didinimo prietaisu, nėra saugūs, nes sukoncentruota šviesa gali sugadinti filtrą ir sužaloti akis.

Rugpjūčio užtemimas bus ne tik vienas svarbiausių šių metų astronominių įvykių Europoje, bet ir realiai matomas Lietuvoje. Vis dėlto dėl labai žemai esančios Saulės galutinį rezultatą lems ne vien debesys – stebėtojams reikės atviro horizonto ir iš anksto pasiruoštų apsauginių akinių.