Taivanas atrodo klestinti šalis – jo gyventojų pajamos panašios į Pietų Korėjos, o ekonomika laikoma išsivysčiusia. Tačiau vidutiniai atlyginimai Taivane tesiekia pusę Pietų Korėjos lygio ir vos viršija Kinijos, kurios BVP vienam gyventojui yra tik trečdalis Taivano. Net aukštos kvalifikacijos darbuotojai Kinijoje kartais uždirba daugiau. Kas lemia šį paradoksą? Kodėl pažangi pramonė neatsispindi atlyginimuose?
Kaip Taivanas siekė tapti „Silicio sala“
Kaip pranešama, po 1997 metų Azijos finansų krizės, Pietų Korėjos ekonomika buvo smarkiai susilpnėjusi, o investicijos į puslaidininkių pramonę atrodė tolima svajonė.
Tuo metu Taivanas nepasidavė – jis investavo beveik 70 mln. eurų į elektronikos ir puslaidininkių sektorius, siekdamas tapti „Silicio sala“.
Šios investicijos atsipirko: „Foxconn“ išaugo į pasaulinį milžiną, o TSMC aplenkė „Samsung“ pagal rinkos vertę.
2022 metais Taivano nacionalinės pajamos vienam gyventojui trumpam pranoko Pietų Korėjos, tačiau vėliau šalis vėl prarado lyderystę. Nepaisant įprasto taivaniečių konkurencijos jausmo Pietų Korėjai, visuomenė reagavo abejingai, neva kokia prasmė to augimo?
Kas verčia Taivaną „Vaiduoklių sala“
Vidutiniai atlyginimai Taivane yra žemi – jaunuolio pradinė alga siekia apie 1100 JAV dolerių, o net vadovai uždirba tik apie 2100.
Tuo tarpu būsto kainos Taipėjuje jau viršija daugumą Pietų Korėjos rajonų. Iki COVID-19 šiek tiek mažesnės gyvenimo išlaidos dar leido išgyventi, tačiau dabar būsto įsigijimas tapo beveik neįmanomas, o infliacija gerokai padidino kasdienes išlaidas.
Viena iš problemų – „taofang“ butai: smulkiai padalyti, dažnai su nelegaliais priestatais, primenantys ankštus konteinerius, kuriuose vos telpa žmogus. Nuoma tokiuose kambariuose kainuoja 290–360 USD per mėnesį – apie trečdalį jauno žmogaus atlyginimo.
Dėl to taupyti būstui beveik neįmanoma, o realus nedarbo lygis siekia apie 15 proc. Statistikos duomenimis, jaunas darbuotojas turėtų taupyti visą atlyginimą net 28 metus, kad galėtų įsigyti būstą.
Nepaisant krizės, apie 20 proc. Taipėjaus butų stovi tušti – pernelyg brangūs eiliniams gyventojams, o mažų nekilnojamojo turto mokesčių dėka savininkai nesumažina kainų.
Nusivylusi jaunimo karta savo šalį vadina „Guǐdǎo“ („Vaiduoklių sala“), kur ketvirtadalis studentų kenčia nuo depresijos.
Žemus atlyginimus daugiausia lemia Taivano pramonės struktūra, orientuota į ODM gamybą – produktų kūrimą savo technologijomis, bet pardavimą užsienio prekės ženklams. Tai – subrangos verslas, generuojantis mažą pridėtinę vertę.
Tuo tarpu 1970–1980 m. Pietų Korėja investavo į sunkiąją pramonę, o Taivanas augo dėka mažų įmonių, gaminančių pagal užsienio užsakymus ir pasikliovusių pigia darbo jėga.
Kodėl Taivano pelnas auga, o atlyginimai lieka žemi?
Taivano įmonės, neturėdamos pardavimų ir rinkodaros naštos, užsitikrino stabilų pelną, tačiau neteko kainodaros galios.
Skirtingai nei Pietų Korėjos konglomeratai („Samsung“, „LG“), galintys didinti kainas, Taivano gamintojai, kaip „Foxconn“, gamina kitų prekių ženklus ir gauna fiksuotą pelną. Dėl to atlyginimų augimas yra ribotas.
Daugybės smulkių įmonių konkurencija verčia mažinti gamybos kaštus, pirmiausia – atlyginimus. Kinijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją dar labiau sustiprino spaudimą: pigesnė darbo jėga Kinijoje privertė daugelį Taivano įmonių bankrutuoti arba persikelti, mažinant darbo vietas ir atlyginimus.
2009 m. įvesta „22K politika“, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą, įtvirtino minimalų pradinį atlyginimą, kuris tapo norma ir riboja karjeros galimybes. Silpnos darbo sąjungos, nepalankios įmonių struktūros ir šeimyninė valdžia taip pat stabdo atlyginimų augimą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
