Nesvarbu, ar anksčiau skraidėte dronu, ar ne, tikriausiai esate girdėję apie DJI arba bent jau matę jos logotipą. Šios Šendžene įsikūrusios bendrovės dronai, užimantys daugiau kaip 90 % pasaulinės vartotojų rinkos, naudojami tiek mėgėjų, tiek įmonių fotografavimui ir stebėjimui, taip pat pesticidų purškimui, siuntų pervežimui ir daugeliui kitų tikslų visame pasaulyje.
Siekiama uždrausti DJI dronus JAV
Tačiau birželio 14 d. JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, kuriuo visiškai uždraudžiama prekiauti DJI dronais JAV. Dabar šis įstatymo projektas svarstomas Senate kaip kasmetinių derybų dėl gynybos biudžeto dalis.
Priežastis? Nors jos dominavimas rinkoje jau daugelį metų sulaukia dėmesio, vis labiau aiškėja, kad DJI komerciniai produktai yra tokie geri ir nebrangūs, kad jie naudojami ir aktyviuose mūšių laukuose priešui žvalgyti ar bomboms nešti. JAV nerimaujant dėl galimo Kinijos ir Taivano konflikto, DJI komercinių bepiločių orlaivių karinis poveikis tampa svarbiausiu politiniu rūpesčiu.
DJI pavyko nustatyti auksinį komercinių dronų standartą, nes ji remiasi dešimtmečius trunkančia elektronikos gamybos patirtimi ir politine parama Šendžene. Tai pavyzdys, kaip Kinijos gamybos pranašumas gali virsti technologiniu pranašumu. Samas Schmitzas, „Neuralink“ mechanikos inžinerijos vadovas, rašė „X“:
Šendžene ir aplinkiniuose miestuose jau dešimtmečius veikia daugybė gamyklų, kurios yra nepakeičiama tiekimo grandinė tokiai techninės įrangos pramonei kaip dronai.
Šendženo savivaldybės valdžia taip pat labai prisidėjo prie šios pramonės šakos kūrimo. Pavyzdžiui, ji suteikė bendrovėms daugiau leidimų potencialiai rizikingiems eksperimentams ir nustatė subsidijas bei politinę paramą.
Šendženo miestas taip pat bendradarbiauja su įmonėmis, kad dronai būtų naudojami vis didesniems darbams – gabenti viską nuo siuntinių iki keleivių. Visa tai įeina į planą sukurti Šendženo „mažo aukščio ekonomiką“, kuri išlaikytų miestą pirmaujančioje dronų technologijų srityje.
Dėl to tiekimo grandinė Šendžene tapo tokia konkurencinga, kad pasaulis be dronų tikrai negali be jos apsieiti. Kiniški dronai yra paprasčiausiai prieinamiausi ir įperkamiausi.
Visai neseniai DJI dronus žvalgybai ir bombardavimui naudojo abi Ukrainos ir Rusijos konflikto pusės. Kai kurios amerikiečių bendrovės bandė pakeisti DJI vaidmenį, tačiau jų dronai buvo brangesni, o jų veikimas nepatenkinamas.
Ir nors DJI viešai sustabdė savo verslą Rusijoje ir Ukrainoje ir pareiškė, kad nutrauks bet kokius perpardavėjų santykius, jei bus nustatyta, kad jos gaminiai naudojami kariniais tikslais, Ukrainos kariuomenė vis dar montuoja savo dronus iš dalių, įsigytų iš Kinijos.
Priklausomybė nuo vienos Kinijos bendrovės kelia nerimą
Tokia priklausomybė nuo vienos Kinijos bendrovės ir už jos esančios tiekimo grandinės kelia nerimą JAV politikams, tačiau pavojus būtų dar didesnis bet kokio Kinijos ir Taivano konflikto atveju, kuris kelia didžiulį susirūpinimą JAV ir viso pasaulio saugumui.
Šiuo metu tiek Ukraina, tiek Rusija vis dar randa būdų, kaip apsirūpinti dronais ar jų dalimis iš Kinijos bendrovių, tačiau Taivanui tai padaryti būtų daug sunkiau, nes Kinija būtų suinteresuota blokuoti savo priešininko tiekimą. Dabar Taivanas faktiškai atkirstas nuo svarbiausio pasaulyje komercinių dronų tiekėjo ir turi arba pats gaminti dronus, arba ieškoti alternatyvių gamintojų, greičiausiai JAV.
Jei draudimas parduoti DJI prekes JAV galiausiai bus priimtas, tai tikrai skaudžiai smogs bendrovei, nes JAV dronų rinka šiuo metu vertinama 6 mlrd. JAV dolerių, iš kurių didžioji dalis tenka DJI. Tačiau sumažinus DJI pranašumą, alternatyvi dronų pramonė už Kinijos ribų stebuklingai neišaugs.
„Veiksmai, kurių imtasi prieš DJI, rodo protekcionizmą ir kenkia sąžiningos konkurencijos ir atviros rinkos principams. Įstatymas dėl kovos su CCP dronais rizikuoja sukurti pavojingą precedentą, kai nepagrįsti kaltinimai diktuoja viešąją politiką ir gali kelti grėsmę JAV ekonominei gerovei“, – pareiškime teigė DJI.
Taivano vyriausybė supranta, kad pernelyg pasikliauti Kinijos dronų pramone yra rizikinga, ir siekia pokyčių. Kovo mėn. naujai išrinktas Taivano prezidentas Lai Ching-te pareiškė, kad Taivanas nori tapti „Azijos demokratinės dronų tiekimo grandinės centru“.
Taivanas jau yra pasaulinis puslaidininkių gamybos centras, todėl atrodo, kad jis turi geras galimybes plėtoti kitą techninės įrangos pramonę, pavyzdžiui, dronų, tačiau tikriausiai dar prireiks metų ar net dešimtmečių, kol bus pasiekta tokia masto ekonomija, kokia buvo pasiekta Šenžene.
Ar Taivano įmonės, remiamos JAV, iš tiesų gali augti pakankamai sparčiai, kad reikšmingai pakeistų Kinijos pramonės kontrolę? Tai labai atviras klausimas.
Taip patskaitykite
