JAV Atstovų rūmų įstatymų leidėja, kuri paprastai pasisako prieš teises žlugdančios vyriausybės dydį, išlaidas ir pernelyg didelį jos veiksmų mastą, džiaugiasi, kad jos parengtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama atimti galimybę milijonams valstybinių agentūrų, įmonių, policijos, ugniagesių, pirmojo reagavimo ir privačių naudotojų skraidyti „DJI“ dronais visoje šalyje. Ir net nėra „alternatyvių faktų“, pagrindžiančių stulbinamai represinių pastangų motyvus.
„Kovos su CCP dronais įstatymas“
Niujorko atstovė ir MAGA maniakė Elise Stefanik džiaugėsi dėl savo prieš Kiniją nukreipto „Kovos su CCP dronais įstatymo“, kuriuo buvo patvirtintas procedūrinis žingsnis link to, kas galiausiai galėtų būti priimta kaip įstatymas, – ketvirtadienį įvyko jo svarstymas komitete. Tekste siekiama pakoreguoti „2019 m. Saugių ir patikimų ryšių tinklų aktą“, kad būtų konkrečiai uždrausta „DJI“ technikai naudotis visur esančia Federalinės ryšių komisijos ir kita vyriausybei priklausančia infrastruktūra, kuria bepiločiai orlaiviai įprastai remiasi norėdami susisiekti su pilotais.
Tuomet operatoriai, matyt, turėtų galimybę kaip atsarginį variantą naudoti visiškai patikimą ir nuosekliai veikiantį Elono Musko „Starlink“ tinklą – jei už jį sumokėti jie turės milijonus.
„Šiuo teisės aktu Kinijos dronų bendrovė „Da-Jiang Innovations“ (DJI) būtų įtraukta į Federalinės ryšių komisijos (FCC) įtraukiamų bendrovių sąrašą, o tai reiškia, kad „DJI“ technologijoms būtų uždrausta veikti JAV ryšių infrastruktūroje“, – sakoma jos pareiškime.
Kitaip tariant, jos H.R. 2864 įstatymo projektas nepadarytų nieko tokio „neamerikietiško“, kad, tarkime, neleistų lėktuvų gamintojui iš jam nepatinkančios šalies veikti nominaliai laisvoje šalyje ir rinkoje, kuria JAV pagrįstai didžiuojasi. Vietoj to jis daro kažką artimesnio, kad uždraustų šiems lėktuvams savo veikloje naudotis bet kokiais oro uostais, navigacijos sistemomis ar oro erdvėmis, kaip nors susijusiais su federaline vyriausybe.
Kodėl gi Stefanik fiziškai nepritvirtinus visų JAV esančių „DJI“ dronų prie grindų?
Ši iniciatyva yra kraštutinė juodųjų sąrašų sudarymo judėjimo, kuris pastaraisiais metais įgavo pagreitį Vašingtone ir keliose respublikonų kontroliuojamose valstijose, atmaina. Priėmus šias iniciatyvas buvo uždrausti „DJI“ ir „Autel“ dronai dėl to, kad juos sukūrė ir pagamino Kinijoje įsikūrusios bendrovės. Todėl, kaip teigė abiejų pusių priešininkai, šios įmonės pagal Kinijos įstatymus privalo prisidėti prie Pekino pastangų pažeidinėti žmogaus teises savo šalyje ir teikti nutekintus vartotojų duomenis, surinktus jų bepiločių orlaivių užsienyje, Komunistų partijos šnipinėjimo ir sąmokslo veiklai.
Nors mažai kas nuvertina Kinijos vyriausybės gebėjimus ir ryžtą bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti savo nedorą „darbotvarkę“, šių kaltinimų – ir jais grindžiamo vis platesnio masto „DJI“ bepiločių orlaivių įtraukimo į juodąjį sąrašą – problema yra ta, kad nepateikta nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tariamą duomenų nutekinimą. Tuo tarpu „DJI“ ne kartą paneigė šiuos teiginius ir stengėsi pabrėžti, kad naudotojai gali lengvai apriboti duomenų perdavimą iš orlaivių saugiomis laidinėmis jungtimis su savo kompiuteriais.
Stefanik ir jos dvipartinė dronus draudžianti kohorta nepastebėjo sutapimo, kad Kongreso nariai, įstatymiškai nuteisdami „DJI“ už nusikaltimus, kurių įrodymų nepateikė nei prokurorai, nei teisėjai, iš esmės atkartojo Kinijos teismų sistemą.
O gal ir ne, nes tiek įrodymų nebuvimas, tiek Stefanik ir ankstesnių tekstų šalininkų komentarai aiškiai rodo, kad juodojo sąrašo sudarymo pastangos yra komercinio, o ne saugumo pobūdžio. Tikslas: atimti, o dabar ir panaikinti „DJI“ galimybę toliau pardavinėti rinkoje dominuojančius dronus, padarant juos nebylius, aklus ir kurčius, uždraudžiant prieigą prie infrastruktūros.
Tai dabartiniams pilotams nepaliks kitos išeities, kaip tik pirkti JAV alternatyvas, kurias jie iš pradžių atmetė kaip brangesnes, ne tokias veiksmingas arba ir viena, ir kita. Kadangi prie kiekvienos šalies kasos statyti policininkus, kurie neleistų bepiločių orlaivių pirkėjams pirkti „netinkamos“ rūšies orlaivių, atrodytų pernelyg diktatoriška, Stefanik vietoj to siekia visą JAV rinką „rezervuoti“ vietos gamintojams, atjungiant „DJI“ nuo FCC infrastruktūros.
„Daugiau kaip 50 proc. JAV parduodamų dronų yra pagaminti Kinijos bendrovėje „DJI“, ir jie yra populiariausi viešojo saugumo agentūrų naudojami dronai“, – praėjusį pavasarį sakė Stefanik po to, kai Kongresas nusprendė priimti ne tokį griežtą draudimą. „Šiai Kinijos kontroliuojamai bendrovei negalima leisti toliau veikti JAV“, – pridūrė ji.
„Kovos su CCP dronais įstatymas“ jau kartą pražuvo Kongrese prieš jį vėl pateikiant pernai, ir, nepaisant to, kad Stefanik sėkmingai pavyko jį „prastumti“ per komiteto posėdžius, iki įstatymo priėmimo dar teks nueiti ilgą kelią. Tačiau niekas neturėtų tikėtis, kad lapkritį įvyks rinkimai ar Kongrese galiausiai nugalės nuosaikesni, protingesni protai, kurie pašalins akivaizdžią įstatymo projekto grėsmę „DJI“ naudotojams JAV. Juk kiekvienas anksčiau priimtas pasiūlymas dėl juodojo sąrašo ir draudimo sulaukė abiejų partijų paramos.
