Kinija įrašė savo vardą į istoriją po to, kai birželio 25 d. šiauriniame Kinijos Vidinės Mongolijos regione į Žemę grįžo Mėnulio zondas „Chang’e-6“. Ji tapo pirmąja šalimi, atgabenusia mėginių iš tolimosios Mėnulio pusės.
Valstybinės žiniasklaidos CCTV duomenimis, kapsulė nusileido 14.07 val. Pekino laiku. Su savimi ji gabeno Mėnulio gruntą, kurį zondas surinko anksčiau birželio mėn. nusileidęs Mėnulio Pietų ašigalio-Aitkeno baseine. Nusileidimo vieta yra smūginis krateris Mėnulio pusėje, kuri visuomet yra atsukta į mus.
Netrukus po kapsulės nusileidimo Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos vadovas Zhang Kejianas paskelbė apie sėkmingą „Chang’e-6“ Mėnulio misijos pabaigą. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino misijos sėkmę kaip „svarbų pasiekimą“ Kinijai siekiant tapti pirmaujančia kosmoso ir mokslo jėga.
Kada buvo pradėta misija?
Kinija zondą „Chang’e-6“ paleido gegužės 3 d. iš Wenchango palydovų paleidimo centro raketa „Long March 5“. „Chang’e-6“ misija truko 53 dienas. Pasiekęs Mėnulio orbitą, orbitinis aparatas apskriejo aplink gamtinį palydovą, o nusileidimo modulis nusileido į 2 500 km pločio Pietų ašigalio-Aitkeno baseiną Mėnulio paviršiuje.
Pasak CCTV, mėginiai bus gabenami oro transportu į Pekiną analizei.
Nors vis dar neaišku, ar pavyko grąžinti planuotus 2 kg mėginių, kad ir koks būtų jų kiekis, mėginius atidžiai analizuos Kinijos ir užsienio mokslininkai. Jie mano, kad šie mėginiai padės atskleisti naujų įžvalgų apie Žemės, Mėnulio ir Saulės sistemos formavimąsi.
