Skip to content
Kas nutiktų bankui užstrigus debesijai? ECB ruošia atskirą priklausomybės patikrą

DI sukurta iliustracija.

Kas nutiktų bankui užstrigus debesijai? ECB ruošia atskirą priklausomybės patikrą

Europos Centrinis Bankas planuoja tikslingai tikrinti, kiek bankai priklausomi nuo debesijos paslaugų tiekėjų ir ar galėtų atsigauti sutrikus svarbioms išorinėms paslaugoms. Tai numatyta lapkričio 19 d. paskelbtuose 2027–2029 m. bankų priežiūros prioritetuose. Lietuvos gyventojams tai susiję su paprastu kasdieniu poreikiu: kad mokėjimai ir prieiga prie sąskaitos veiktų net tada, kai techninė problema kyla už paties banko ribų.

REKLAMA

Priežiūros institucija išskiria koncentraciją pas kelis svarbius tiekėjus, ribotas jų pakeitimo galimybes ir sudėtingą pasitraukimą iš paslaugos. Plane taip pat numatyti kibernetinio saugumo patikrinimai, senų IT trūkumų šalinimo stebėjimas ir pasirengimo pereiti prie pokvantinės kriptografijos vertinimas. Tai planuojami priežiūros darbai, o ne pranešimas apie šiandien vykstantį bankų sutrikimą.

ECB atskirai domėsis DI naudojimo valdymu ir rizikos kontrole. Dokumentas nepaskelbia, kad visi bankai turi atsisakyti debesijos arba sustabdyti naujų technologijų diegimą. Klausimas konkretesnis: ar inovacijas lydinti priklausomybė ir galimos nesėkmės yra suprantamos, išbandytos ir valdomos? Šį darbą planuojama derinti su jau anksčiau nustatytų problemų taisymu.

Pelningas bankas ir veikianti programėlė – skirtingi klausimai

Tą pačią dieną paskelbtame metinio vertinimo pranešime ECB aprašo iš esmės tvirtas sektoriaus kapitalo ir likvidumo pozicijas. 108 bankus apėmusio vertinimo bendras rezultatas išliko stabilus. Tačiau veiklos ir informacinių technologijų rizika tebėra viena silpniau vertinamų sričių. Finansinis rezervas pats savaime neatkuria neveikiančio prisijungimo ar duomenų apdorojimo sistemos.

REKLAMA

Naujos kokybinės priežiūros priemonės skirtos 78 bankams, o bendras tokių naujų priemonių skaičius sumažėjo maždaug perpus. Tai dera su siekiu daugiau dėmesio sutelkti į reikšmingus trūkumus. Šie skaičiai apibūdina vertintą grupę: iš jų negalima nustatyti, kuris konkretus Lietuvos bankas turi vieną ar kitą problemą.

Technologinė priklausomybė taip pat nėra vien serverio vieta. Pavyzdžiui, paslauga gali veikti vienoje infrastruktūroje, bet vartotojo tapatybę tikrinti per kitą sistemą. Jei atsarginis planas pakeičia tik serverį, o prisijungimo grandis lieka ta pati, dalis problemos gali išlikti. Todėl vertinant tęstinumą reikia žiūrėti į visą paslaugos kelią iki kliento.

Tas pats galioja atsarginėms duomenų kopijoms. Kopija yra reikalingas išteklius, tačiau paslaugai atkurti dar reikia veikiančių programų, prieigos teisių ir sutartos veiksmų sekos. Praktinis bandymas parodo, ar šios dalys dera tarpusavyje. Vien faktas, kad kopija kažkur saugoma, neatsako, kiek užtruks atnaujinti realius mokėjimus ar klientų aptarnavimą.

REKLAMA

Rizika gali būti bendra kelioms įstaigoms

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, aiškindama DORA sistemą, pabrėžia platesnę problemą: finansinės paslaugos priklauso ir nuo technologijų įmonių, kurios pačios nėra finansų įstaigos. Netinkamai valdoma tokia priklausomybė gali paveikti kitus sektorius bei ekonomiką. Dėl to vien atskiro banko vidaus saugumo patikros ne visada pakanka.

DORA apima IT rizikos valdymą, incidentų tvarkymą ir pranešimus, atsparumo bandymus bei svarbių išorinių tiekėjų priežiūrą. Reglamentas taikomas nuo 2025 m. sausio 17 d. Naujas ECB planas remiasi jau veikiančia sistema; jis nėra naujas reikalavimas, kuris tik dabar pirmą kartą atkreiptų dėmesį į išorinius tiekėjus.

Klientui skirtumas dažnai nematomas tol, kol viskas veikia. Mokėjimo langas rodo banko ženklą, tačiau paslaugos teikimo grandinėje gali dalyvauti daugiau įmonių. Jei kelios finansų įstaigos naudoja bendrą svarbią technologinę paslaugą, vienos grandies sutrikimas teoriškai gali paliesti daugiau nei vieną banką. Tai priežastis vertinti priklausomybių sankaupas, o ne vien kiekvieną sutartį atskirai.

Technologijų milžinių reikšmę finansams jau aptarėme rašydami apie jų augantį svorį euro obligacijų rinkoje. Dabartinė tema kitokia: ji susijusi su veikiančiomis paslaugomis ir jų tęstinumu. Tas pats tiekėjas gali būti svarbus ir kaip verslo partneris, ir kaip infrastruktūros dalis, tačiau šias rizikas reikia vertinti atskirais duomenimis.

Vertinant būsimos patikros rezultatus svarbiausia bus konkretumas. Ar bankas žino, kurios funkcijos priklauso nuo tiekėjo? Ar išbandytas jų atkūrimas? Ar migracijos planas įmanomas per veiklai priimtiną laiką? Tokie klausimai leidžia atskirti dokumentuose aprašytą pasirengimą nuo realiai patikrinto gebėjimo tęsti darbą.

Paskelbtas planas savaime nekeičia Lietuvos gyventojų sąskaitų naudojimo taisyklių ir neįrodo konkrečios paslaugos nesaugumo. Jis parodo, kur artimiausiais metais bus kreipiamas priežiūros dėmesys. Bankams tai reiškia būtinybę pateikti aiškius atsakymus apie savo technologinį pagrindą, o klientams – papildomą dėmesį paslaugų patikimumui, kuris dažnai lieka nepastebimas iki pirmo ilgesnio sutrikimo.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.