„Google“ pristatė „Genie 4“: DI pasaulius galima keisti realiu laiku – ateityje keisis žaidimų kūrimas

Sekite TechNaujienos Google

„Google DeepMind“ pristatė „Genie 4“ – naujos kartos vadinamąjį pasaulio modelį, kuris pagal tekstines komandas sukuria interaktyvias virtualias aplinkas. Vartotojas gali keisti sceną modeliavimui jau vykstant: pavyzdžiui, pakeisti orą ar kameros kampą, o sistema atnaujina vaizdą ir garsą. Tai žingsnis nuo įprasto DI sugeneruoto filmuko prie aplinkos, su kuria galima sąveikauti.

Spalio 27 dieną paskelbtame šaltinyje detalizuota naujovė. Spalio 27 dieną apie tyrimo peržiūrą pranešė „TechCrunch“ ir „Google DeepMind“. „Genie 4“ sugeba generuoti labiau fotorealistines scenas nei ankstesnės versijos, turi realiu laiku derantį garsą ir gali išlaikyti vienos simuliacijos nuoseklumą iki dviejų minučių. Tai maždaug dvigubai daugiau nei ankstesniame modelyje, nors ir ne neribotas žaidimo pasaulis.

Sistema gali sukurti scenos aplinką iš aprašymo, o vykstant simuliacijai priimti naujas komandas. Tai suteikia galimybę išbandyti, kaip vizualus pasaulis keičiasi skirtingomis aplinkybėmis, nereikalaujant kiekvienam pakeitimui iš naujo renderinti viso filmuko. Tokios savybės galėtų pagreitinti kompiuterinių žaidimų prototipavimą ir ankstyvą filmų scenų planavimą.

Pasaulio modeliai skiriasi nuo tradicinių vaizdo generatorių tuo, kad siekia palaikyti priežastinius ryšius ir reagavimą į naudotojo veiksmus. Paprastas video modelis paprastai sukuria įrašą pagal pradinį aprašymą, o interaktyvus modelis turi atsižvelgti į judėjimą, vaizdo kampo pasikeitimą ir naują komandą jau sukurtame kontekste. Tai reikalauja daug skaičiavimo išteklių ir sudėtingo aplinkos vaizdavimo. Todėl dviejų minučių nuosekli simuliacija yra apčiuopiamas techninis pasiekimas, bet vis dar gerokai mažiau už valandas trunkantį žaidimo procesą.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 4 minutės

Ukraina įvedė sankcijas Rusijos raketų tiekimo grandinei: sąraše 44 įmonės ir 51 asmuo

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

„General Motors“ keičia kursą: į hibridinių automobilių gamybą JAV nukreips milijardines investicijas

5 min. skaitymo • prieš 44 minutės

„Anduril“ ir „Qualcomm“ kurs kompiuterį, kurio dalis beveik visiškai pagamintos JAV ir sąjungininkų šalyse

Visi naujausi straipsniai →

Žaidimų kūrėjui tokia priemonė galėtų sutaupyti laiko ankstyvose projekto stadijose. Norint išbandyti aplinkos atmosferą ar kameros judėjimą, ne visada reikėtų iš karto kurti visus 3D objektus ir animacijas. Kūrėjų komandai būtų lengviau palyginti kelias skirtingas idėjas, o klientui – pamatyti jas suprantama forma. Tačiau komerciniam produktui vis tiek reikia aiškių veiksmų taisyklių, valdymo, optimizavimo, duomenų išsaugojimo ir teisių į turinį. DI prototipas nėra automatiškai paruoštas parduodamas žaidimas.

Dar svarbesnė gali tapti robotų mokymo kryptis. Realioje gamykloje ar ligoninėje pavojinga leisti robotui mokytis bandymų ir klaidų būdu šalia žmonių. Jei DI gebėtų tiksliai atkurti fizinę aplinką, dalį situacijų būtų galima modeliuoti virtualiai. Vis dėlto net ir gražiai atrodanti scena gali neteisingai atkartoti objektų masę, sukibimą ar kitus fizikos dėsnius. Todėl tokios simuliacijos privalo būti tikrinamos realiais bandymais. Lietuvos technologijų įmonėms ši sritis įdomi pirmiausia kaip būsimas kūrimo įrankis, o ne kaip jau patvirtinta autonominė robotų valdymo sistema.

Kaip veikia naujovė ir kur jos ribos

Tačiau „Google“ pati nurodo apribojimus. Ilgiau veikiant detalių išvaizda gali kisti, objektai ne visuomet išlieka nuoseklūs, o tekstas virtualiame pasaulyje ne visada suprantamas. Todėl būtų klaidinga skelbti, kad vien šiuo modeliu jau galima be programuotojų sukurti didelį komercinį žaidimą.

Dar viena potenciali sritis – robotika. „Google“ tyrėjai derina „Genie“ su „Gemini“, kad DI galėtų suskaidyti užduotį į etapus ir patikrinti įvairius veiksmus simuliacijoje. Jei tokia aplinka ateityje taps pakankamai patikima, robotai galės būti mokomi retesnių ar pavojingesnių situacijų be realaus fizinio bandymo.

Ši technologija gali turėti įtakos ir mokymui. Pavyzdžiui, teoriškai būtų galima sukurti interaktyvią istorinės vietovės ar gamybos proceso simuliaciją, kurioje studentas užduoda klausimus, keičia aplinką ir mato pasekmes. Tačiau tokie pavyzdžiai kol kas yra galimos kryptys, o ne iš karto patvirtinti produktai Lietuvos mokykloms. Norint naudoti DI sukurtą simuliaciją ugdymui, reikėtų tikrinti jos faktinį tikslumą, o techniniam mokymui – fizikos modelių patikimumą. Netikslus, bet įtikinamai atrodantis virtualus eksperimentas gali klaidinti. Todėl ateities vertė priklausys ne vien nuo gražesnės grafikos, bet ir nuo galimybės valdyti rezultato tikslumą, pakartojamumą ir kilmę. Kūrėjams tai naujas įrankis, bet ne automatinis ekspertinių žinių pakaitalas.

Ši technologija gali turėti įtakos ir mokymui. Pavyzdžiui, teoriškai būtų galima sukurti interaktyvią istorinės vietovės ar gamybos proceso simuliaciją, kurioje studentas užduoda klausimus, keičia aplinką ir mato pasekmes. Tačiau tokie pavyzdžiai kol kas yra galimos kryptys, o ne iš karto patvirtinti produktai Lietuvos mokykloms. Norint naudoti DI sukurtą simuliaciją ugdymui, reikėtų tikrinti jos faktinį tikslumą, o techniniam mokymui – fizikos modelių patikimumą. Netikslus, bet įtikinamai atrodantis virtualus eksperimentas gali klaidinti. Todėl ateities vertė priklausys ne vien nuo gražesnės grafikos, bet ir nuo galimybės valdyti rezultato tikslumą, pakartojamumą ir kilmę. Kūrėjams tai naujas įrankis, bet ne ekspertinių žinių pakaitalas.

Ką tai reiškia Lietuvai

Lietuvos žaidimų studijoms, reklamos kūrėjams ir vaizdo gamybos komandoms tai potenciali nauja prototipavimo priemonė, bet kol kas ji nėra visiems laisvai prieinama. Ankstyvą prieigą turi atrinkti bandytojai, o „Google“ žada vėliau plėsti ją „Google AI Ultra“ naudotojams ir kūrėjų partneriams.

Todėl šią naujieną tiksliau vertinti kaip pažangų demonstracinį tyrimą, o ne iškart pasikeitusią rinką. Svarbiausia bus stebėti, kiek kainuos tokios simuliacijos, kokias teises turės kūrėjai ir ar bus užtikrinta objektų bei garso nuoseklumas ilgesnėse scenose. Susijusias technologijų ir verslo naujienas galite rasti ankstesnėje „TechNaujienos.lt“ publikacijoje.