2024-ųjų Dakaro ralis tradiciškai pritrauks milijonus gerbėjų ir lenktynių entuziastų stebėti šias išskirtines ir itin sudėtingas varžybas. Kol laukiame legendinio ralio rezultatų ir įspūdžių, kviečiame sužinoti vienus įdomiausių faktų apie Dakaro ralį.
1. Dakaro ralis prasidėjo vienam lenktynininkui atsitiktinai pasiklydus
Garsiosios lenktynės pavadinimą gavo nuo savo pirminio galutinio tikslo – Dakaro, Senegalo sostinės ir didžiausio miesto Vakarų Afrikoje.
Pirmą kartą lenktynės surengtos 1977 m., o jų sumanytojas buvo prancūzas Thierry Sabine’as, kuris, pasiklydęs Ténéré dykumoje dalyvaudamas ralyje iš Abidžano į Nicą, suprato, kad įveikti plačias atviras kopas būtų nemenkas iššūkis raliui.
Pirmajame Paryžiaus-Dakaro ralyje dalyvavo 182 automobiliai.
2. Dakaro ralis – pavojingiausios lenktynės pasaulyje
Dakaro ralis garsėja kaip įdomiausios ir sunkiausios lenktynės dėl daugybės specialiųjų etapų, ilgos ir vingiuotos trasos. Sakoma, kad bivuakuose tarp dalyvių sklando frazė: „Norėdamas finišuoti pirmas, pirmiausia turi baigti lenktynes“.
Dakaras yra ne tik epinių triumfų ir pergalių sinonimas, bet ir tragedijų bei skausmų. Jei atsižvelgsime į aukas tarp organizatorių, lenktynininkų bei kitų dalyvių, tai nuo pirmųjų varžybų žuvo 76 žmonės, iš kurių 31 varžybose dalyvavo kaip pilotai.
Daugiausia aukų pareikalavo 1986 m. renginys, per kurio sraigtasparnio katastrofą Malyje žuvo penki žmonės, tarp jų ir organizatorius T. Sabine’as.
3. Daug lenktynininkų ralio nepabaigia
2022 metais beveik du trečdaliai dalyvių įveikė visą lenktynių distanciją. Pagal Dakaro standartus, tai – puikus rezultatas. 2019 m. finišavo kiek daugiau nei pusė, o 2006 m. – du iš penkių lenktynininkų. 2005 m. Dakaro ralį įveikė net kas trečias lenktynininkas. Panašus rezultatas buvo ir ankstesniais metais.
1987 m. net ketvirtadaliui startavusiųjų nepavyko finišuoti, o 1986 m. varžybas baigė vos vienas iš penkių.
Kita vertus, kaip kartą pasakė vienas varžybų direktorius, jei visi baigtų lenktynes, tai nebūtų Dakaras.
4. Dakaro ralyje nekontroliuojamas degalų naudojimas
Skirtingai nuo kitų lenktyninių sporto varžybų, kuriose naudojami kontroliniai degalai, Dakaro ralyje organizatoriai nereguliuoja degalų rūšies naudojimo.
Komandos visada stengiasi naudoti aukščiausios kokybės turimus degalus ir siekia, kad jų oktaninis skaičius būtų ne mažesnis kaip 98 oktanai, kad degalai būtų maksimaliai našūs.
Lenktynių metu lenktynininkai sustoja degalų papildymo punktuose, kurie išdėstyti taip, kad tarp sustojimų niekada nebūtų ilgesnis nei 250 km atstumas. Gauti degalų iš sirgalių ar vietinių gyventojų neleidžiama, nors jei lenktynininkas priverstas taip elgtis, tokiu atveju tai retai užprotestuojama.
5. Stephane’as Peterhanselis – sėkmingiausias Dakaro lenktynininkas
S. Peterhanselis yra vadinamas „Dakaro karaliumi“ ir „Misteriu Dakaru“. Jis Dakare lenktyniavo 35 kartus, jei įskaičiuosime ir Vidurio Europos ralį, kuris vyko 2008 m., kai tikrasis Dakaras buvo atšauktas. Per tą laiką jis 14 kartų laimėjo Dakarą – šešis kartus važiuodamas motociklu ir aštuonis kartus sėdėdamas už automobilio vairo.
Jis taip pat du kartus užėmė antrąją vietą ir du kartus trečiąją, o tai reiškia, kad per 34 lenktynes 18 kartų buvo ant nugalėtojų pakylos. Pridėjus ketvirtąsias vietas, Peterhanselis daugiau nei 70 proc. Dakaro ralio varžybų, kuriose dalyvavo, finišavo pirmajame penketuke.
Šiais metais vykstančiame Dakaro ralyje S. Peterhanselis pasirodys su „Audi“ komanda.
6. Ari Vetanenas, Jeanas Todtas ir Malyje pavogto automobilio paslaptis
Vienuoliktą kartą vykęs Dakaro ralis priminė tikrą trilerį. Lenktynininko Ari Vetaneno automobilis buvo pavogtas sustojimo etape Bamake, Malyje. Suomijos vairuotojas pamatė, kaip jo „Peugeot 405 T16“ „dingo“, nepalikdamas jokių pėdsakų, kai jis buvo per žingsnį nuo finišo ir turėjo didžiulę persvarą prieš visus.
Tuo metu Jeanas Todtas buvo jaunas „Renault“ komandos vadovas ir aktyviai dalyvavo ieškant automobilio, kuris vėliau buvo rastas Bamako apylinkėse, tačiau per vėlai, kad Vetanenas galėtų tęsti varžybas.
7. Vienintelė Dakaro ralį laimėjusi moteris
Vokiečių vairuotoja Jutta Kleinschimdt buvo pirmoji (ir kol kas vienintelė) moteris, 2001 m. laimėjusi Dakaro ralį su „Mitsubishi Pajero“.
Moterų dalyvavimas lenktynėse buvo svarbus nuo pat 1979-ųjų, kai į startą stojo septynios lenktynininkės. Italijos ir Prancūzijos lenktynininkė Camelia Liparoti keturračiu 2012 m. pasiekė devintąją vietą.
Sėkmingiausia ir aktyviausia varžybų dalyve laikoma ispanė Laia Sanz, nuo 2011 m. dalyvavusi 9 kartus ir pasiekusi puikių rezultatų.
8. 2030-ieji: tvaraus Dakaro ateitis
Pastaraisiais metais Dakare padaryta didelė pažanga mažinant lenktynių poveikį aplinkai. 2020 m. pirmą kartą varžybose buvo sukurta T1-E kategorija, skirta eksperimentinių automobilių, naudojančių alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius, prototipams.
2022 m. debiutavo pirmasis vandeniliu varomas automobilis, o dabartinis organizatorių tikslas iki 2030-ųjų – varžybos be iškastinio vidaus degimo variklių.
Viršelio nuotraukos šaltinis: Audi MediaCenter