Pažangiausias ir galingiausias visoje astronomijos istorijoje Jameso Webbo teleskopas leidžia „NASA“ tyrėjams pasiekti įspūdingų proveržių kosmoso tyrimų analizėje. Šiais metais prietaisas užfiksavo naujus visatos vaizdus ir leido mokslininkams patikrinti vieną iš Alberto Einšteino suformuotų teorijų.
Trumpai apie svarbiausia
- Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo aštuonis naujus visatos vaizdus, kurie patvirtino dar prieš šimtmetį Alberto Einšteino prognozuotą gravitacinio lęšio reiškinį.
- Gravitacinis lęšis leidžia mokslininkams matyti tolimas galaktikas tarsi per kosminį padidinamąjį stiklą, iškreipiant šviesos kelią dėl stiprios gravitacijos.
- Šiuolaikinės technologijos leido dar kartą patvirtinti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, pirmą kartą tikrintą dar 1919 m. per Saulės užtemimą.
Pamatė po šimto metų
Šiais metais pažangiausias „NASA“ kosminis teleskopas užfiksavo aštuonis naujus visatos vaizdus. Kiekvienoje nuotraukoje buvo matyti įvairiaspalvės šviesos žiedai ir lankai, kurie, pasak mokslininkų, iš tiesų yra iškraipyti įvairių galaktikų ir žvaigždžių vaizdai.
Prieš šimtą metų šį reiškinį Einšteinas pavadino gravitaciniu lęšiu – efektu, kai stipri gravitacija iškreipia šviesos kelią. Tik tada fizikas neturėjo prietaiso, kuris leistų patikrinti šią teoriją, o šiandien James Webbo teleskopas kuo aiškiausiai mokslininkams pateikia to įrodymus.
Mokslininkai aiškina Einšteino teoriją
Pasak tyrėjų, gravitacinį lęšį gali sukelti bet kuris masyvus objektas – nuo žvaigždžių ir galaktikų iki juodųjų bedugnių. Šis didžiulis objektas iškreipia šviesos spindulių kelią dėl savo stiprios gravitacijos.
Tai reiškia, kad, kai kosminis objektas yra tarp stebėtojo ir dar tolimesnio šviesos šaltinio, pastarojo gravitacinis laukas „užlenkia“ šviesą, todėl objektas yra matomas tarsi per padidinamąjį stiklą.
Dėl šio reiškinio astronomai gali pamatyti toliau ir aiškiau nei bet kada anksčiau, pavyzdžiui, galaktikas, kurios yra už milijardų šviesmečių, o be šio efekto būtų visiškai nematomos.
Einšteinas buvo teisus
Dar 1687 m. Izaokas Niutonas paskelbė pirmąją išsamią gravitacijos teoriją, kurioje teigta, kad masę turinčios dalelės traukia viena kitą. Visgi tai buvo tik paaiškinimas kaip veikia gravitacija, o kodėl taip vyksta spėliojo Einšteinas po daugiau nei 300 metų su bendrąja reliatyvumo teorija.
Pirmą kartą mokslininkai preliminariai šią teoriją patvirtino 1919 m. stebėdami saulės užtemimą, tačiau šiandieniai kosminiai įrenginiai leidžia tai padaryti dar užtikrinčiau.
Iki šiol šis „NASA“ teleskopas aptiko ir naują egzoplanetą. Apie tai skaitykite čia.
Viršelio nuotr. iš „ESA“/„Webb“, „NASA“ ir „CSA“, G. Gozaliasl, A. Koekemoer, M. Franco
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
