Daugeliu atvejų asteroidai tėra smalsumą keliantys objektai, praskriejantys pro mūsų planetą arba sudegantys atmosferoje, sukurdami nuostabius reginius, kuriuos vadiname kometomis. Tačiau panašu, kad artėjanti meteorų liūtis gali kelti pavojų Žemės palydovams.
Gali atsitrenkti į Mėnulį
Kai astronomai 2023-ųjų gruodį aptiko asteroidą 2024 YR4, jie suprato, kad jis nekelia pavojaus Žemei.
Tačiau, naujausiais duomenimis, 2032 metais šis asteroidas vis tiek gali atsitrenkti į Mėnulį.
Dar daugiau, kaip pranešama, dėl to asteroido atsitrenkimo į Mėnulį susidariusios nuolaužos gali sukelti didžiulę meteorų liūtį ir kelti pavojų mūsų palydovams.
Artėjantis 2024 YR4 asteroidas yra maždaug 53-67 metrų skersmens. Jo dydis panašus į asteroido, 1908 metais sukėlusio Tunguskos įvykį – sprogimą atokioje Sibiro teritorijoje.
Meteorų audra dėl asteroido smūgio į Mėnulį
Jeigu 2024 YR4 asteroidas visgi atsitrenktų į Mėnulį – o šiai dienai tai tikėtina maždaug 4 proc. – sprogimas prilygtų maždaug 65 kilotonų TNT jėgai ir sukurtų apie 1 km skersmens kraterį.
Tuo pačiu metu į kosmosą būtų išmesta apie 100 000 000 tonų nuolaužų, kurios galėtų kelti pavojų palydovams.
Pasak tyrimo „Potencialus pavojus palydovams dėl 2024 YR4 asteroido smūgio į Mėnulį 2032 m.“, tai nereiškia, kad visa ši medžiaga pasieks Žemę, tačiau iki 10 % nuolaužų gali ją pasiekti. O tai, tikėtina, sukeltų papildomą meteorų foninį poveikį, prilygstantį dešimtmečiui natūralių meteoroidų smūgių.
Kaip teigė tyrimo autoriai, pagrindinis rūpestis yra dėl nuolaužų dalelių, viršijančių smūgio pavojingumo slenkstį (0,1 mm), kurios gali pasiekti žemąją Žemės orbitą (LEO) per palyginti trumpą laiką (nuo kelių dienų iki kelių mėnesių) ir kelti pavojų erdvėlaiviams.
Vis dėlto tyrimo grupė mano, kad galimas palydovų pažeidimas nebūtų katastrofiškas ar misiją nutraukiantis.
Tačiau jei 2024 YR4 vis dėlto nepataikytų į Mėnulį ir kažkokiu būdu nusikreiptų tiesiai į Žemę bei pataikytų į miestą, tai sukeltų didelę žalą ir galėtų pareikalauti gyvybių.
Kita vertus, tokiu atveju miestas nebūtų nušluotas nuo Žemės paviršiaus, o pataikymas į vandenyno vidurį greičiausiai net nesukeltų cunamio.
