Trys mazai zinomos technologijos kurios netrukus gali tapti musu kasdienybss dalimi
Technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, o kai kurios inovacijos, kurias šiandien žinome tik iš mokslinės fantastikos, jau artėja prie kasdienio gyvenimo. Kokios yra 3 mažai žinomos technologijos, kurios netrukus gali tapti mūsų kasdienybės dalimi?
DNR duomenų saugyklos
DNR duomenų saugyklos – tai inovatyvi technologija, leidžianti saugoti skaitmeninę informaciją DNR molekulėse.
Panašiai kaip kompiuteriai naudoja dvejetainį kodą (0 ir 1), DNR molekulės naudojamos keturiems nukleotidams (A, T, C, G) koduoti.
DNR saugyklos išsiskiria labai dideliu duomenų tankiu ir ilgaamžiškumu – jos yra net 1000 kartų tankesnės už kietuosius diskus ir 300 kartų ilgaamžiškesnės už magnetines juostas.
Šios technologijos remiasi pažangia fermentine DNR sintezės technika ir leidžia efektyviau kurti DNR grandines, sumažinant kainas ir aplinkos poveikį.
Tai ypač perspektyvus sprendimas augančio skaitmeninių duomenų kiekio saugojimo iššūkiui spręsti.
Neuromorfinis skaičiavimas / kompiuterija
Neuromorfinis skaičiavimas – tai pažangi technologija, imituojanti žmogaus smegenų veiklą.
Ji naudoja specialią aparatūrą ir programinę įrangą, kad atkurtų neuronų ir sinapsių struktūras bei funkcijas, leidžiančias efektyviai apdoroti informaciją.
Ši sritis remiasi biologija ir neurobiologija: neuronų aktyvumas ir signalų perdavimas sinapsėmis yra pagrindiniai modeliai, taikomi spygliuočių neuroniniuose tinkluose (SNN).
Skirtingai nuo tradicinių neuroninių tinklų, SNN atsižvelgia į laiko faktorių – neuronai „iššauna“ tik tada, kai jų įkrova pasiekia tam tikrą slenkstinę vertę, o informacija plinta per asinchroninius ryšius.
Neuromorfinės sistemos ne tik tiksliai modeliuoja biologinius procesus, bet ir žada revoliucionizuoti dirbtinį intelektą bei duomenų apdorojimą, nes yra greitesnės, efektyvesnės ir energiją taupančios, lyginant su tradiciniais metodais.
Savaime atsikuriančios medžiagos
Savaime atsikuriančios medžiagos yra pažangios medžiagos, kurios sugeba atstatyti savo pradinę struktūrą po pažeidimų, tokių kaip įplyšimai, įbrėžimai ar lūžiai.
Šios medžiagos veikia pagal natūralius regeneracijos procesus, imituodamos gyvų organizmų savybę taisyti pažeistas vietas. Kaip žmogaus imuninė sistema užgydo žaizdas, taip ir šios medžiagos grąžina medžiagą į pradinę formą.
Savaime atsikuriančios medžiagos turi didelį potencialą įvairiose srityse: jos gali būti naudojamos statybose, automobilių pramonėje, elektronikoje ir daugelyje kitų pramonės šakų, kur svarbus ilgaamžiškumas ir nuolatinė priežiūra.
Pavyzdžiui, savaime atsikuriančios medžiagos galėtų apsaugoti metalus nuo korozijos, o automobilių dažai – taisyti smulkius įbrėžimus be papildomos priežiūros.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Įsilaužta į TV3.lt sistemas: siunčia įspėjimą registruotiems naudotojams
2Netikėtas atradimas: pelėms Parkinsono ligą primenantys simptomai išnyko be gydymo – kas nutiko smegenyse?
3Kartus „iPhone Duo“ debiutas: sugenda vos per kelias valandas – „Apple“ pripažino problemą
4„Saab“ pristatė naują apsaugą nuo grėsmių po vandeniu: svarbi žinia ir Baltijos jūrai
5DI lustai gali vartoti gerokai mažiau elektros: mokslininkai įveikė ilgai spręstą medžiagų problemą
NAUJAUSI
DIENOS SKAITOMIAUSI
LABIAUSIAI ĮTRAUKIANČIOS
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.