Išmanusis laikrodis rodo kraujo deguonies matavimo rezultatą
Gripas plinta: ar išmanusis laikrodis gali įspėti apie ligą dar prieš pirmuosius simptomus?
Lietuvoje kylant sergamumui kvėpavimo takų infekcijomis, vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį ne tik į savijautą, bet ir į išmaniojo laikrodžio rodomus pokyčius. Neįprastai aukštas ramybės pulsas, prastesnis miegas ar pakitęs kvėpavimo dažnis kartais pasirodo dar prieš karščiavimą ir kosulį. Moksliniai tyrimai rodo, kad toks ankstyvas signalas įmanomas, tačiau laikrodis kol kas negali pasakyti, ar žmogus iš tiesų susirgo gripu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, lapkričio 9–15 dienomis bendras gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 360,4 iki 458 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę dėl gripo į ligonines pateko 12 žmonių. Epideminio lygio nė viena savivaldybė dar nepasiekė, tačiau auganti kreivė paaiškina, kodėl žmonės pradėjo dažniau ieškoti ankstyvų įspėjimų.
Vienas ryškiausių įrodymų gautas per kontroliuojamą eksperimentą, kuriame savanoriai buvo veikiami H1N1 gripo arba rinoviruso. JAMA Network Open paskelbtame tyrime nešiojami jutikliai fiksavo širdies ritmą, odos temperatūrą, judėjimą ir kitus biometrinius duomenis. Eksperimentiniai modeliai gripo atvejus nuo neužsikrėtusių dalyvių atskyrė iki 92 proc. tikslumu, o ligos sunkumo požymius galėjo pastebėti maždaug parą prieš simptomus. Vis dėlto tyrimas buvo nedidelis ir vyko kontroliuojamomis sąlygomis, todėl šio skaičiaus negalima tiesiogiai pritaikyti kasdien naudojamam laikrodžiui.
Ką laikrodis iš tikrųjų pastebi?
Išmanusis laikrodis viruso nemato. Jis stebi organizmo reakciją: ramybės pulsą, pulso kintamumą, kvėpavimo dažnį, miego trukmę, aktyvumą, o kai kurie modeliai – ir riešo odos temperatūros pokyčius. Jei įrenginys ilgą laiką renka duomenis, jis gali palyginti naujus rodiklius su asmenine žmogaus norma. Pavyzdžiui, nepaaiškinamai padidėjęs naktinis pulsas ir prastėjantis miegas gali parodyti, kad organizmas patiria apkrovą dar prieš žmogui aiškiai pasijuntant blogai.
Tačiau realiame pasaulyje rezultatai gerokai kuklesni. 2024 metais paskelbtame didesniame komercinių nešiojamų jutiklių tyrime modelis, sujungęs simptomus ir aktyvumo duomenis, gripą nustatė vidutiniu tikslumu – jo AUC rodiklis siekė apie 0,74. Naudojant vien laikrodžių aktyvumo duomenis rezultatas buvo dar silpnesnis. Svarbiausi signalai buvo kosulys, karščiavimas, gerklės skausmas, ramybės pulsas miego metu ir laikas, praleistas lovoje. Kitaip tariant, pats laikrodis suteikė papildomos informacijos, bet nepakeitė žmogaus pastebimų simptomų.
Naujesni duomenys rodo, kad laikrodžiai gali būti naudingi ir stebint sveikimą. 2026 metų perspektyviniame tyrime mokslininkai lygino gripu, COVID-19 ir A grupės streptokoku sirgusių žmonių savijautą su laikrodžių fiksuotu pulsu bei pulso kintamumu. Kai kurių dalyvių fiziologiniai rodikliai į įprastą lygį grįžo vėliau nei išnyko jų pačių jaučiami simptomai. Tai nereiškia, kad laikrodis nustato komplikacijas, tačiau jo tendencijos gali priminti, kad po ligos prie įprasto fizinio krūvio verta grįžti palaipsniui.
Didžiausia praktinė vertė atsiranda stebint ne vieną skaičių, o kelių dienų tendenciją. Vienos nakties aukštesnį pulsą gali lemti alkoholis, vėlyva vakarienė, stresas, miego trūkumas ar intensyvi treniruotė. Temperatūros pokyčiams įtakos turi kambario šiluma, menstruacijų ciklas ir laikrodžio prigludimas. Dėl to svarbu lyginti rodiklius su savo įprastu fonu, o ne su kito žmogaus duomenimis. Panašų principą taiko ir išmanieji žiedai, stebintys miegą bei atsistatymą.
Signalas, o ne gripo diagnozė
Laikrodžio perspėjimas turėtų būti vertinamas kaip priežastis atidžiau stebėti savijautą, sumažinti fizinį krūvį ir vengti artimo kontakto su pažeidžiamais žmonėmis, jei kartu atsiranda ligos požymių. Jis negali atskirti gripo nuo COVID-19, peršalimo ar paprasčiausio nuovargio. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai pabrėžia, kad gripą patvirtina diagnostinis tyrimas, o net ir neigiamas greitasis antigeno testas ne visada jį atmeta.
Tai svarbus skirtumas, nes vartotojiški sveikatos rodikliai dažnai pateikiami įtikinamai, nors jų tikslumas priklauso nuo jutiklio, algoritmo ir žmogaus fiziologijos. „TechNaujienos.lt“ jau rašė, kad kai kurios populiarios išmaniųjų laikrodžių funkcijos gali būti gerokai netikslesnės, nei tikisi vartotojai. Todėl neįprastas laikrodžio signalas gali padėti anksčiau sustoti ir įsiklausyti į organizmą, bet sprendimus dėl tyrimų ar gydymo turi lemti simptomai ir sveikatos specialisto vertinimas, o ne vien programėlės pranešimas.
Artimiausiais metais tokių sistemų tikslumas tikriausiai gerės, nes gamintojai jungia temperatūros, pulso, miego ir kvėpavimo duomenis su individualiu žmogaus fonu. Kol kas sąžiningiausias atsakymas paprastas: išmanusis laikrodis gali pastebėti, kad organizme kažkas keičiasi dar prieš pirmuosius simptomus, tačiau jis negali patikimai pasakyti, jog tai gripas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
IT sektoriaus vyrai: kompiuterį išjungė, bet galva vis dar darbe – kada ieškoti pagalbos?
2Lietuva – ES trejetuke pagal technologijų ir tiksliųjų mokslų aukštąjį išsilavinimą
3Kiek nusidėvėjo nešiojamojo baterija? „Windows“ tai parodo viena komanda
4Europa tiria smūgius iš orbitos: „ATMOS“ ir MBDA pradeda PODS projektą
5Vienas šiltas įkrovimas padėjo baterijai veikti vėsoje: po 250 ciklų liko 87 proc. talpos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.