Šią savaitę visi Švedijos gyventojai gaus naują vadovą, kuriame išsamiai aprašoma, kaip pasirengti įvairioms krizinėms situacijoms ar karo metui, jei šaliai iškiltų geopolitinių įvykių grėsmė.
Vadovas „Doomsday Prep for Dummies“ atnaujintas pirmą kartą per šešerius metus, o šiandien jis pradedamas platinti visiems Švedijos namų ūkiams.
Kas rašoma naujajame pasirengimo karui vadove?
32 puslapių vadove, kuriame nurodomi tokie veiksniai kaip karas, terorizmas, kibernetinės atakos ir vis dažniau pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, vyriausybės užsakymu raginama laikytis vienybės, kad būtų užtikrinta šalies nepriklausomybė.
„Visiems Švedijos gyventojams pranešame, kad gyvename neaiškiais laikais. Šiuo metu mūsų pasaulio kampelyje vyksta ginkluoti konfliktai. Terorizmas, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos naudojamos siekiant pakenkti mums ir daryti mums įtaką.
Norėdami pasipriešinti šioms grėsmėms, turime būti vieningi. Jei Švedija bus užpulta, kiekvienas turi prisidėti prie Švedijos nepriklausomybės – ir mūsų demokratijos – gynimo.
Atsparumą stipriname kiekvieną dieną kartu su savo artimaisiais, kolegomis, draugais ir kaimynais. Šioje brošiūroje sužinosite, kaip pasiruošti ir kaip elgtis krizės ar karo atveju. Jūs esate bendro Švedijos pasirengimo ekstremalioms situacijoms dalis.“ – rašoma vadove.
Švedija, kuri tik šiemet įstojo į NATO, teigė, kad karinės grėsmės didėja. Užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas balandžio mėn. prisijungimo prie NATO priežastimi konkrečiai įvardijo vykstantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą.
Jei Švedijos teritorijoje kiltų karas, skyriuje „Jei kiltų krizė ar karas“ pateikiami visi patarimai, kurių galima tikėtis iš vyriausybės išleisto karo vadovėlio, pavyzdžiui, patarimai, kaip išgyventi namuose, kokius daiktus kaupti ar turėti po ranka, kaip rasti artimiausią priešlėktuvinę slėptuvę, kuri bus naudojama ir branduolinio karo atveju.
Vadove rekomenduojama vienam asmeniui per dieną turėti mažiausiai tris litrus vandens, paruoštą krizės scenarijui.
Taip pat rekomenduojama turėti negendančių maisto produktų, geriausia tokių, kuriuos galima laikyti kambario temperatūroje ir kurių nereikia šildyti, pavyzdžiui, konservų, traškučių, džiovintos mėsos, pesto ir sūrio tūbelėje.
Vandens trūkumas arba jo tiekimo nutraukimas taip pat turėtų įtakos sanitarinėms sąlygoms, todėl, turėdami tokių daiktų kaip kibirai su dangčiais, žmonės galės atlikti savo reikalus nesiprausdami tualete. Taip pat rekomenduojama tokioms situacijoms kaupti tualetinio popieriaus atsargas.
Papildomas dėmesys skiriamas ir kibernetiniam saugumui
Kiti skyriai skirti šiuolaikiškesniems dalykams ir problemoms, pavyzdžiui, komunikacijai ir kibernetiniam saugumui. Pavyzdžiui, piliečiai raginami įsigyti papildomų baterijų ir maitinimo bankų, kad galėtų gauti vyriausybės naujienas ir palaikyti ryšį su artimaisiais.
Informacinių technologijų sutrikimai buvo paminėti kaip viena iš dažniausių problemų, su kuriomis galima susidurti ne karo metu, todėl švedai taip pat raginami rimtai žiūrėti į skaitmeninį saugumą.
Tai reiškia, kad reikia taikyti saugumo atnaujinimus, daryti atsargines duomenų kopijas ir būti budriems dėl apgaulingų elektroninių laiškų.
„Dėl skaitmeninimo galime tapti pažeidžiami kibernetinių išpuolių, kurie išveda iš rikiuotės svarbiausias IT sistemas.
Jūs prisidedate prie Švedijos atsparumo stiprinimo, saugiai ir patikimai tvarkydami informaciją tiek namuose, tiek darbe.“ – rašoma vadove.
Dar dažnesnės nei IT sutrikimai yra dezinformacijos kampanijos, šiuo atveju neabejotinai vėl turima omenyje Rusija, teigiant, kad jos vyksta kasdien ir yra skirtos nepasitikėjimui sėti.
Šis modernesnis reiškinys vadovėlyje pelnė atskirą skyrių greta tradiciškesnių grėsmių visuomenei, akivaizdžiai iliustruodamas, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė karo veiksmų gairės.
Jei skaitmeninių mokėjimo paslaugų teikimas sutriktų, piliečiams patariama turėti kelių rūšių mokėjimo korteles – debeto ir kredito – kurias išduoda skirtingi bankai, taip pat grynųjų pinigų – smulkių banknotų ir monetų.
Naujausios švedams pateikiamos gairės atsispindi ir analogiškame LR Krašto apsaugos ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės parengtame 13 puslapių „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“ vadove. Tai rodo ir mūsų šalies institucijų aktyvius veiksmus, siekiant parengti Lietuvos piliečius, jei ateityje tektų susidurti su naujomis grėsmėmis.
Panašių veiksmų imasi ir kitos Europos šalys, įskaitant Suomiją, kuri į NATO įstojo tik praėjusiais metais po to, kai 2021 m. Rusija pagrasino daugiau niekada neleisti nė vienai šaliai prisijungti prie gynybinio aljanso.
Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis, visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys, išskyrus Rusiją, saugo ir yra saugomos aljanso.
Jau minėta Suomija lapkričio 15 d. atnaujino savo karo ir krizių valdymo dokumentą. Skirtingai nei Švedijos, jis yra visiškai suskaitmenintas ir patalpintas vyriausybės interneto svetainėje. Gyventojams popierinės kopijos neišduodamos.
Jo turinys iš esmės identiškas Švedijos dokumentui, tačiau jame taip pat pažymima, kad kibernetinės atakos, IT sutrikimai, mokėjimo sistemos – visa tai gali sukelti didelių sunkumų.
Taip pat abiejuose vadovuose yra skyrius apie psichologinį pasiruošimą ir priežiūrą, atspindintis didėjantį šiuolaikinės visuomenės supratimą apie psichikos sveikatą ir jos svarbą rūpinantis vienas kitu krizės metu.
Taip patskaitykite
