Praėjusią savaitę „SoftBank“ vadovas Masayoshi Son investuotojams pareiškė manantis, kad „dirbtinis superintelektas“, kurio intelektas 10 000 kartų viršija žmogaus intelektą, gali atsirasti jau po trejų metų.
Kalbėdamas savo įmonės metiniame visuotiniame susirinkime, jis teigė, kad superintelektas gali atsirasti po trejų ar penkerių metų, tačiau prognozavo, kad per dešimtmetį jis iš esmės pakeis visuomenę, ir kaip vieną iš akivaizdžių pokyčių nurodė logistikos pakeitimą robotais.
Generalinis direktorius patikino investuotojus, kad dirbtinis intelektas nesutrikdys „SoftBank“, kuri prisitaikys prie jo naudojimo ir kurs jį naudojančias technologijas.
Jis pasakojo, kad lustų projektavimo įmonė „Arm“, kurios pagrindinis akcininkas yra „SoftBank“, pasipelnys iš dirbtinio intelekto ir toliau darys pažangą debesų kompiuterijos srityje, nes jau dabar jos klientai yra dauguma didžiųjų hiperskaldytojų.
„Huawei“ arčiau išsiskyrimo su „Android“
Praėjusį penktadienį „Huawei“ paskelbė apie „HarmonyOS Next“ – mobiliąją operacinę sistemą, apie kurią anksčiau skelbė, kad joje nėra „Android“ kodo ir kad joje negalima paleisti „Google“ sukurtai operacinei sistemai skirtų programų.
Kinijos milžinė pasinaudojo savo metine kūrėjų konferencija, kad paskelbtų, jog ši OS pasiekė beta versijos statusą ir kad stabili programinės įrangos versija pasirodys kai kuriuose jos išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose laikrodžiuose, išmaniuosiuose akiniuose ir ausinėse 2024 m. pabaigoje.
Pristatymą lydėjo daug kalbų apie tai, kad „Huawei“ kuria savo taikomųjų programų ir OS ekosistemą, ir raginimas kūrėjams dirbti su visomis šiomis platformomis.
Šis pranešimas yra reikšmingas, nes rodo, kad „Huawei“, vėl tapusi pirmaujančia Kinijos išmaniųjų telefonų pardavėja ir, analitikų bendrovės „Counterpoint Research“ duomenimis, užimanti didesnę vidaus rinkos dalį nei „Apple“, atsisakė „Android“ po to, kai ankstesnėse „HarmonyOS“ versijose rėmėsi šia operacine sistema.
Šiuo metu Kinija pabrėžia vietinių technologijų svarbą, o ne importuojamų produktų svarbą. Jei „HarmonyOS“ pradės veikti, tai gali būti „suskilusio interneto“ (angl. splinternet) – sąvokos, vartojamos apibūdinti konkuruojančių geopolitinių blokų skirtingų ir galbūt nesuderinamų technologijų paketų kūrimą.
Vyriausybė atidžiai stebi „Amazon India“ darbo praktiką
Indijos žmogaus teisių komisija paragino šalies vyriausybę parengti ataskaitą apie „Amazon.com“ vietos sandėlių veiklą.
Praėjusią savaitę Komisija paskelbė, kad naujienų reportažas apie e. prekybos milžinės operacijas jai sukėlė pakankamą susirūpinimą, kad būtų užsakyta parengti ataskaitą.
Ataskaitoje, kuria rėmėsi Komisija, teigiama, kad viena darbuotoja „pranešė, kad darbo vietose nėra tualetų“ ir kad iš jos reikalaujama be pertraukos iškrauti šešis sunkvežimius, nors per visą pamainą neįmanoma iškrauti daugiau kaip keturių sunkvežimių.
Singapūras leidžia naudoti autonominius gatvių valytuvus
Kinijos autonominių transporto priemonių bendrovė „WeRide“ gavo leidimą Singapūro gatvėse eksploatuoti visiškai autonominius gatvių valymo robotus, veikiančius 4 autonomijos lygiu.
„WeRide“ sakė „The Register“, kad šie įrenginiai veiks atviruose keliuose, o ne geografiniu požiūriu aptvertoje teritorijoje, kaip dažnai būna su 4 lygio transporto priemonėmis.
„WeRide Robosweepers“ naudoja pažangius jutiklius, dirbtinį intelektą ir žemėlapių sudarymo galimybes, kad galėtų saugiai judėti keliais, nereikalaujant jokio žmogaus įsikišimo”, – skelbiama bendrovės pranešime.
Indija siekia vietinės kvantinės kriptovaliutos
Indijos telekomunikacijų technologijų plėtros fondas praėjusią savaitę paskelbė kvietimą teikti paraiškas, siekdamas sukurti kvantinio šifravimo algoritmą (angl. Quantum Encryption Algorithm, QEA).
Fondas pageidauja „Indijai pritaikyto kvantinio šifravimo algoritmo, kuris būtų pažangiausias požiūris į skaitmeninių ryšių kanalų apsaugą, panaudojant kvantinės mechanikos principus. Algoritmas turėtų užtikrinti neprilygstamą saugumą, pažangias šifravimo galimybes, itin greitą ir veiksmingą šifravimą ir t. t.“
Pasiūlymus gali teikti įmonės, pradedančiosios įmonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros institucijos ir akademinės institucijos, o pastarosios pageidautina, kad pasiūlymus teiktų kartu su komerciniais partneriais, kad būtų aišku, kaip jų idėjos gali būti komercializuotos.
„Daugiausia dėmesio skiriama telekomunikacijų produktų ir technologijų MTTP, kurie padeda kurti telekomunikacijų intelektinę nuosavybę (tiek įgyvendinimo, tiek esminių standartų tipų) ir (arba) telekomunikacijų produktus, atitinkančius aukštą technologijų parengtumo lygį (TRL)“, – aiškinama kvietime teikti paraiškas.
