Technologijų sektoriaus lyderiai, įskaitant Marką Zuckerbergą, pastaruoju metu intensyviai perka žemės sklypus su požeminėmis patalpomis, kurias planuoja paversti prabangiais milijonus kainuojančiais bunkeriais. „LinkedIn“ įkūrėjas Reidas Hoffmanas net kalba apie „apokalipsės draudimą“ – jis teigia, kad maždaug pusė itin turtingų žmonių turi savo „planą B“. Viena populiariausių jų slėptuvių vietų – Naujoji Zelandija. Kyla natūralus klausimas: ar milijardieriai iš tiesų ruošiasi karui, klimato kaitos padariniams ar kitoms pasaulį drebinančioms katastrofoms, apie kurias likusieji dar nenutuokia?
Ar dirbtinis intelektas taps egzistencine grėsme?
Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto (DI) pažanga vyksta nepaprastai greitai – ir tai kelia vis daugiau klausimų bei nerimo.
Vienas iš „OpenAI“ įkūrėjų ir vyriausiųjų mokslininkų Ilya Sutskeveris jau 2023 metais tikėjo, kad netrukus gali būti pasiektas dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) lygis, kai mašinos mąstys taip pat, kaip žmonės.
I. Sutskeveris netgi siūlė iš anksto pasiruošti galimiems pavojams. Pavyzdžiui, įmonės mokslininkams iškasti požeminę slėptuvę, dar prieš paleidžiant tokią galingą technologiją.
Šis paradoksas – vienu metu kurti pažangiausią DI ir kartu baimintis jo galimų pasekmių – verčia susimąstyti, kaip greitai atkeliaus AGI. Taip pat – ar ši technologija iš tiesų pakeis mūsų gyvenimus taip, kad imsime baimintis jos veiksmų.
Taigi lieka klausimas: kada ir kaip pasieksime šį lygį? Ir ar technologija, kuri turėtų palengvinti mūsų kasdienybę, netaps priežastimi didžiausių baimių?
Ar DI revoliucija įvyks greičiau, nei manyta?
Technologijų lyderiai vis dažniau tvirtina, kad AGI jau ne už kalnų. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ši revoliucinė technologija gali pasirodyti jau per artimiausius kelerius metus, galbūt net iki 2026 metų.
Tačiau mokslininkų nuomonės išsiskiria. Vieni skeptikai atkreipia dėmesį, kad AGI – tai sudėtingas žingsnis, kuriam reikia įvykdyti kelis esminius proveržius. Technologijų vadovai pabrėžia, kad DI vystymasis nėra vienkartinis įvykis, o nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja daugybė kompanijų visame pasaulyje, konkuruojančių dėl pažangiausio sprendimo.
Vis dėlto daugelį Silicio slėnio ekspertų žavi mintis, kad AGI bus tik pirmas žingsnis link dar galingesnės technologijos – dirbtinio superintelekto (ASI). Ši būsima sistema turėtų pranokti žmogaus intelektą ir gebėti spręsti sudėtingiausias problemas.
Koncepcija, vadinama „singuliarumu“, reiškia tą momentą, kai kompiuterių intelektas taps toks pažangus, kad pralenks žmogaus suvokimą.
2024 m. išleistoje knygoje „Genesis“ aprašoma, kaip tokia technologija galėtų tapti ne tik galingu sprendimų priėmėju, bet ir visišku pasaulio valdytoju. Anot autorių, turėtume klausti „kada“, o ne „jei“ – šis ateities scenarijus neabejotinai jau artėja.
Pinigai visiems, be būtinybės dirbti?
AGI ir ASI šalininkai beveik evangelizuoja apie jų naudą. Jų teigimu, ši technologija galėtų atrasti naujus vaistus, išspręsti klimato kaitą ir sukurti neišsenkančią švarios energijos sistemą.
Elonas Muskas netgi mato galimybę, kad superintelektas atneštų erą, kai kiekvienas turėtų aukštas pajamas be priverstinio darbo, o DI taptų toks pigus ir plačiai prieinamas, kad praktiškai visi turėtų savo asmeninį robotą.
Tačiau yra ir tamsioji pusė.
Jei tokia galia gali patektų į neteisingas rankas ir taptų ginklu? Arba, jei sistema priimtų išvadas, kad žmonija yra problema, tai ir elgtųsi atitinkamai?
Šie scenarijai skamba kaip fantastika – bet ir kaip priežastis rimtai svarstyti atsargumo priemones.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
