Dirbtiniam intelektui vystantis žaibišku greičiu ateityje stebėsime dar vieną potencialų proveržį – dirbtinio intelektų sapnų atkūrimą. Tokio įrankio prototipų jau yra.
Gebės įrašyti sapnus
Dirbtinio intelekto technologija kartu derinama su minčių skaitymo aparatu gali pasiekti išties įspūdingą rezultatą – miego metu įrašyti sapnus. Ši technologija atkartoja vaizdinę informaciją, kurią žmogus patiria sapnuodamas.
Tam, kad technologija galėtų sukurti vaizdinius prieš tai dirbtinio intelekto modeliai turi būti tiksliai apmokomi duomenis, kad jie galėtų tikslingai identifikuoti sapnuose matomus objektus.
Pirmieji bandymai
Japonijos „ATR Computational Neuroscience“ laboratorija yra pristačiusi tyrimą, kuriame yra bene pirmasis bandymas užfiksuoti sapnus. Mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, kuri įrašo, o paskui atkuria sapnų vaizdinius.
Tyrimo metu buvo sukurtas ir pasitelktas funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos („fMRI“) įrenginys, kuris registravo smegenų veiklą, susijusia su konkrečiais objektais. Toks neuroninio dekodavimo metodas naudoja mašininio mokymosi modelius, kurie prilyginami tam tikriems smegenų veiklos modeliams su konkrečiai objektais.
Kartu su minėtu įrenginiu naudota elektroencefalograma, kuri matuoja smegenų veiklą, naudojant mažus metalinius diskus (elektrodus), pritvirtintus prie žmogaus galvos.
Tyrimo dalyviai turėjo užmigti, o kai mokslininkai pastebėdavo smegenų aktyvumą, kuris reiškia, kad miegantysis sapnuoja, jis būdavo pažadinamas. Pažadinti tyrimo dalyviai kiekvieną kartą aprašė savo sapnų turinį, o mokslininkai tuo tarpu jį lygindavo su „fMRI“ smegenų impulso rezultatais.
Iš aprašytų sapnų atrikti raktiniai žodžiai, apibūdinantys vaizdinius objektus suskirstyti į kategorijas. Tokie duomenys buvo pateikti mašininiam mokymosi modeliui, kuris pagal išmatuotą smegenų veiklą identifikavo tam tikrus vaizdinius.
Iš viso tyrimo metu buvo gauta 200 vaizdinių.
Kol kas dar susiduriama su iššūkiais
Svarbu pabrėžti, kad tokio pirmojo bandymo rezultatai nebuvo vientisas gražus filmas, atvaizduojantis konkretų sapną, tačiau vizualizuoti atskyri smegenų „blyksniaiׅ“.
Taip pat tyrimas dėl duomenų surinkimo specifikos sutelktas į miego pradžią, kurio metu dažnai žmogaus pasąmonė susiduria su regimaisiais vaizdais – haliucinacijomis, bet ne visada su sapnais.
Ateityje mokslininkai dar turi išspręsti iššūkius apmokant dirbtinio intelekto modelį, kad šis iš tiesų galėtų pateikti kokybiškų sapnų vaizdinius.
Visgi jau tokio pirmojo bandymo metu mokslininkams pavyko gauti 60 % tikslumą atkuriant sapną ir pasiekti 70 % tam tikrų vaizdinių elementų tikslumą, todėl ateities perspektyvos šioje srityje suteikia vilties.
Smegenų aktyvumo analizė atveria plačias mokslo tyrimų galimybes
Smegenų aktyvumo stebėjimas gali būti naudingas daugelyje mokslo sričių. Pavyzdžiui, Kolumbijos ir Niujorko mokslininkai sukūrė smegenų bangos modelį, analizuodami ritmingus smegenų signalus. Šis pasiekimas bus naudingas prognozuojant komos ištiktų pacientų atsigavimo galimybes.
