Suomijos vyriausybė paskelbė naują 171 puslapio ateities ataskaitą, kurioje piešiami dramatiški pasaulio scenarijai iki 2045 metų. Dokumentas perspėja apie galimą NATO žlugimą, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsitraukimą iš tarptautinės arenos, klimato „griūtį“ ir globalios tvarkos byrėjimą. Pasak analitikų, šie scenarijai nėra pranašystės, o įspėjimai apie tai, kur gali nuvesti dabartinės tendencijos, jei valstybės nesugebės imtis bendrų veiksmų.
Išskyrė keturis pasaulio raidos scenarijus
Ataskaitoje išskiriami keturi galimi ateities raidos keliai. Vienas iš tamsiausių variantų numato klimato kaitos sukeliamą katastrofą, kai dėl ekstremalių gamtos reiškinių bei išteklių trūkumo griūva tarptautinės institucijos, o valstybių bendradarbiavimas žlunga. Tokiu atveju geopolitinę sceną perima nauji galios blokai, konkuruojantys dėl ribotų resursų, o pasaulio tvarka tampa fragmentuota ir nestabili.
Kitas scenarijus piešia JAV nuosmukį bei atsitraukimą iš pasaulinės politikos. JAV nebeužtikrina tarptautinio saugumo, o tai palieka NATO ir Europos Sąjungą be stipriausio partnerio. Ataskaitoje teigiama, kad tokiomis sąlygomis Aljansas gali žlugti, o Europa priversta pati ieškoti naujų saugumo modelių, tačiau susiskaldžiusi politinė valia gali tam sutrukdyti.
Trečiasis scenarijus nagrinėja galimą naujų tarptautinių blokų susiformavimą. Valstybės jungiasi į regionines sąjungas pagal ekonominius ar karinius interesus, tačiau bendradarbiavimas yra trapus, o globalių institucijų, tokių kaip Jungtinės Tautos ar Pasaulio prekybos organizacija, vaidmuo nyksta.
Ketvirtasis variantas, nors ir optimistiškesnis, taip pat įspėja apie rizikas. Jame numatoma, kad pasaulis gali suvaldyti klimato kaitą ir išlaikyti tarptautinį bendradarbiavimą, tačiau tam reikalingi milžiniški pokyčiai energetikoje, technologijų reguliavime ir politiniame valdyme. Be radikalių sprendimų ši vizija gali likti tik teorinis pavyzdys.
Suomijos parengta ataskaita pabrėžia, kad technologijų pažanga, klimato krizė ir geopolitinė konkurencija yra tarpusavyje susiję veiksniai, lemiantys ateities kryptį. Dokumente teigiama, kad sprendimų priėmėjai privalo ruoštis net ir patiems niūriausiems scenarijams, nes tik taip galima išvengti didžiausių grėsmių.
Ši distopinė vizija apie 2045 metus yra daugiau nei mokslinis pratimas. Ji tampa politiniu įrankiu, skirtu pažadinti diskusijas apie saugumo architektūrą, klimato politiką ir technologijų reguliavimą. Ataskaita primena, kad dabartiniai pasirinkimai nulems, ar ateities pasaulis taps stabilus ir bendradarbiaujantis, ar išsigimęs ir fragmentuotas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
