Saturno palydovo „Mirties žvaigždės“ gilumoje gali slypėti nežemiška gyvybė

Saturno palydovo „Mirties žvaigždės“ gilumoje gali slypėti nežemiška gyvybė

Saturno palydovo „Mirties žvaigždės“ gilumoje gali slypėti nežemiška gyvybė

Mokslininkai teigia, kad po Saturno palydovo „Mirties žvaigždės“ (Mimo) lediniu sutrūkinėjusiu paviršiumi gali slėptis vandenynas, todėl jis yra „pagrindinis kandidatas“ į nežemiškos gyvybės vietą.

Astronomai mano, kad skystas vanduo Mimo – mažiausio ir vidinio planetos palydovo – paviršiuje susiformavo maždaug prieš 5-15 mln. metų, taigi jis yra daug jaunesnis už Žemės vandenynus, kuriems, kaip manoma, yra daugiau nei 4 mlrd. metų, rašo metro.co.uk.

Mimas dažnai lyginamas su „Mirties žvaigžde“ iš kultinio „Žvaigždžių karų“ filmo dėl savo didelio Heršelio kraterio, kuris primena išgaubtą išgalvotos kosminės stoties lazerinio ginklo formą.

Tačiau nesant jokių veiklos požymių, šis nedidelis palydovas, kurio skersmuo siekia vos 400 km, būtų paskutinė vieta, kur tikėtasi, kad po jo paviršiumi slėpsis didžiulis vandenynas. Kita vertus, tyrėjų teigimu, priešingai turėtiems lūkesčiams, Mimas, atrodo, turi vandenyną vos 12-18 kilometrų po savo lediniu išoriniu apvalkalu.

Jis prisijungė prie Jupiterio palydovų, kurių paviršiuje, kaip manoma, yra vandenynų – Jupiterio Europos ir Ganimedo, didžiausio Saturno palydovo Titano ir Encelado.

Dr. Nickas Cooperis (Nick Cooper), Londono karalienės Marijos universiteto garbės mokslinis bendradarbis, sakė:

„Mimas yra nedidelis, tik apie 400 km skersmens palydovas, ir jo smarkiai sutrūkinėjęs paviršius nesuteikė jokių užuominų apie po juo slypintį vandenyną. Šis atradimas Mimą įtraukia į išskirtinį palydovų, turinčių vidinius vandenynus, klubą, įskaitant Enceladą ir Europą, tačiau jis pasižymi unikaliu skirtumu – jo vandenynas yra nepaprastai jaunas, jo amžius siekia tik nuo 5 iki 15 milijonų metų.“

Jis pridūrė:

„Neseniai susiformavęs skysto vandens vandenynas paverčia Mimą pagrindiniu kandidatu, kurį mokslininkai, tiriantys nežemiškos gyvybės kilmę, galėtų ištirti.

Paslėptas vandenynas?

Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime Dr. Valerio Lainey (Valery Lainey) iš Paryžiaus observatorijos Prancūzijoje vadovaujama komanda analizavo „NASA“ kosminio aparato „Cassini“ duomenis.

„Cassini“ tyrinėjo Saturną ir jo palydovą daugiau nei dešimtmetį, kol 2017 m. jis nukrito į planetą. Atidžiai ištyrę subtilius Mimo orbitos pokyčius, mokslininkai teigė galintys daryti prielaidą apie paslėpto vandenyno buvimą ir įvertinti jo dydį bei gylį.

Tyrėjai teigė, kad šie atradimai taip pat leido jiems atmesti uolinio branduolio Mimo viduje galimybę, sakydami, kad visą palydovą aprėpiančio vidinio vandenyno egzistavimas „yra vienintelis su stebėjimais suderinamas scenarijus“.

Komanda teigė, kad jų atradimas rodo, jog net mažuose ir iš pažiūros neaktyviuose palydovuose gali slypėti paslėpti vandenynai, galintys palaikyti gyvybės formavimuisi būtinas sąlygas.

Gediminas R.
Patiko? Nusiųsk draugui: