Žmonės, kurie naujienas dažniausiai sužino iš vaizdo įrašais paremtų socialinių tinklų, tokių kaip „TikTok“ ar „YouTube“, gerokai dažniau linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Būtent šiose platformose sąmokslo teorijos sparčiausiai plinta. Tokias išvadas pateikia naujas Japonijoje atliktas tyrimas, atskleidžiantis ryšį tarp informacijos vartojimo įpročių, gyvenimo nepasitenkinimo ir polinkio matyti pasaulį per sąmokslo teorijų prizmę.
Konfliktų kupina visuomenė ir tikėjimas paslėpta tiesa
Japonijos žiniasklaidos tyrimų institutas „SmartNews“ rugsėjo 26 d. pristatė tyrimą apie socialinius konfliktus ir sąmokslo teorijas.
Apklausa, atlikta 2025 m. sausio-kovo mėnesiais bendradarbiaujant su akademikais, apėmė 4460 šalies gyventojų nuo 18 iki 79 metų. Atsakymus pateikė 2117 respondentų, atsakydami į daugiau nei 60 klausimų.
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jie pastebi konfliktus tarp skirtingų visuomenės grupių. Daugiau nei pusė jų pripažino konfliktus penkiose iš šešių pateiktų kategorijų: tarp darbdavių ir darbuotojų (76 proc.); turtingųjų ir vargšų (68 proc.); politinių konservatorių ir liberalų (65 proc.); dirbančiųjų ir senjorų (55 proc.); tarp vyrų ir moterų (55 proc.).
Tyrimas taip pat matavo polinkį į sąmokslo teorijų mąstymą.
Dalyviai turėjo įvertinti įvairius teiginius. Didžiausio pritarimo sulaukė mintis: „Pasaulyje vyksta daug labai svarbių dalykų, apie kuriuos paprastiems žmonėms niekada nepranešama“. Šiai minčiai pritarė net 87 proc. apklaustųjų. Mažiausiai pritarimo sulaukė teiginys: „Vyriausybės institucijos griežtai stebi visus piliečius“. Jam pritarė 22 proc. respondentų.
Sąmokslo teorijos, nepasitenkinimas gyvenimu ir „YouTube“ efektas
Tyrimo rezultatai parodė aiškų ryšį tarp sąmokslo teorijomis grįsto mąstymo ir bendro nepasitenkinimo gyvenimu.
Daugiau nei 40 proc. žmonių, linkusių tikėti sąmokslo teorijomis, nurodė esantys nepatenkinti savo gyvenimu – tai virš 9 proc. daugiau nei tarp tų, kurie tokių minčių neturėjo. Sąmokslo teorijomis tikinčių grupei taip pat būdingesnis konfliktų tarp skirtingų visuomenės grupių įžvelgimas.
Analizuojant respondentų žiniasklaidos vartojimo įpročius paaiškėjo, kad didžiausiu sąmokslo teorijų mąstymu pasižymėjo tie, kurie naujienas daugiausia gauna iš vaizdo turiniu paremtų socialinių tinklų, tokių kaip „TikTok“ ar „YouTube“.
Tuo tarpu laikraščių – tiek spausdintų, tiek internetinių – skaitytojai pasižymėjo mažesniu polinkiu tikėti sąmokslo teorijomis.
Pasak tyrimo grupės nario, Tokijo Mokslo instituto profesoriaus Kazutoshi Sasaharos, sąmokslo teorijomis pagrįstas mąstymas gali būti susijęs su socialine izoliacija ir vidiniu gyvenimo nepasitenkinimu.
Jo teigimu, būtent vaizdo platformos, veikiančios pagal vartotojo elgseną prisitaikančius algoritmus, gali sustiprinti įsitikinimus ir kurti uždarus informacijos burbulus. Todėl, anot mokslininko, žiniasklaidos raštingumo ugdymas tampa vis svarbesniu iššūkiu visuomenei.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
