Neraminantys rezultatai: 7 iš 10 žmonių jau nebeatskiria dirbtinio intelekto nuo tikro žmogaus

Naujame eksperimente paaiškėjo, kad didelė žmonių dalis pokalbio metu jau nebeatskiria dirbtinio intelekto (DI) nuo tikro žmogaus. Tyrimo metu pažangūs DI modeliai kai kuriais atvejais dažniau buvo palaikomi tikrais pašnekovais nei realūs žmonės, skelbia Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai, tyrę, kaip žmonės reaguoja į vis žmogiškiau bendraujantį DI.

Mokslininkai pakartojo garsųjį Turingo testą

Atliktas tyrimas remiasi dar 1950 metais britų matematiko Alano Turingo pasiūlytu testu. Jo esmė – išsiaiškinti, ar žmogus gali atskirti, kada bendrauja su kitu žmogumi, o kada su mašina.

Kaip skelbiama mokslininkų pranešime, tyrime dalyvavo beveik 500 žmonių. Jie trumpai susirašinėjo su dviem pašnekovais vienu metu – vienas buvo tikras žmogus, kitas DI modelis. Po pokalbio dalyviai turėjo nuspręsti, kuris iš pašnekovų yra žmogus. Tyrime naudoti keli modeliai, tarp jų – „GPT-4.5“, „LLaMa-3.1-405B“ ir palyginimui „GPT-4o“ bei istorinį pokalbių robotas ELIZA.

Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. „GPT-4.5“ modelis, gavęs specialias instrukcijas bendrauti kaip jaunam žmogui, net 73 proc. atvejų buvo laikomas tikru pašnekovu – dažniau nei realūs eksperimento dalyviai.

Žmones apgavo ne žinios, o „žmogiškumas“

Pasak tyrėjų, svarbiausia šio eksperimento išvada yra ta, kad žmonės sprendimus priimdavo ne pagal loginį mąstymą ar žinių lygį. Daug svarbesni pasirodė socialiniai signalai.

Dalyviai dažniausiai vertino humoro jausmą, bendravimo stilių, spontaniškumą, emocinį toną, net mažas klaidas ar netobulumą.

Būtent todėl mokslininkų manymu, DI modeliai žmones įtikino ne dėl „superintelekto“, o dėl gebėjimo atrodyti natūraliai žmogiški. Be to, tyrimo autoriai teigia, jog tai rodo, kad Turingo testas šiandien jau matuoja ne vien intelektą, bet ir gebėjimą įtikinamai imituoti žmogaus elgesį.

Visgi, pastebėta, kad be papildomų nurodymų modelių rezultatai buvo gerokai prastesni – tai rodo, kad DI dar nesupranta žmogiškumo savaime, tačiau gali labai įtikinamai jį imituoti gavęs tinkamą užduotį.

Kodėl tai gali tapti nauja interneto problema

Tyrimo autoriai perspėja, kad tokios technologijos gali turėti rimtų pasekmių internetui ir žmonių tarpusavio pasitikėjimui. Jei žmogus nebegali atskirti, ar kalba su kitu žmogumi, ar su algoritmu, atsiveria daugiau galimybių manipuliacijoms, sukčiavimui ir automatizuotai propagandai.

Tai reiškia, kad pažangūs DI modeliai gali būti naudojami apsimetant tikrais žmonėmis socialinių tinklų erdvėje, kuriant sukčiavimo scenarijus klientų aptarnavimo srityje ar formuojant viešąją nuomonę internete.

Vis dėlto diskusijos dėl to, kiek natūraliai DI iš tiesų geba imituoti žmogų, vis dar išlieka nevienareikšmės. Anksčiau TechNaujienos.lt rašėme apie tyrimą, kuriame teigta, kad ši technologija vis dar nesugeba rašyti taip natūraliai kaip žmogus ir tam tikrus jo kuriamo teksto bruožus galima atpažinti.

Plačiau apie tai: Atskleista: dirbtinis intelektas nesugeba rašyti kaip žmogus – o ką sako jis pats?