Lietuva kuria DI sistemą dronams aptikti – sujungs radarus ir sensorius

Sekite TechNaujienos Google

Krašto apsaugos ministerija paskelbė planuojanti kurti vieną integruotą oro erdvės stebėjimo sistemą, kuri realiuoju laiku sujungtų skirtingų institucijų radarų, sensorių ir kitos infrastruktūros duomenis. Projektui numatoma apie 5 mln. eurų, o sprendimo kūrime kviečiamos dalyvauti Lietuvos įmonės.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, sistemos tikslas – suformuoti vieną bendrą Lietuvos oro erdvės vaizdą. Dirbtinis intelektas būtų naudojamas skirtingų šaltinių duomenims sujungti ir padėti greičiau atpažinti dronus bei kitas galimas oro grėsmes.

Tokia architektūra svarbi todėl, kad viena grėsmė gali būti matoma keliomis skirtingomis priemonėmis – radarais, optiniais sensoriais, radijo dažnių detektoriais ar kitais jutikliais. Atskirai šie signalai gali būti neaiškūs, tačiau sudėti į vieną sistemą leidžia tiksliau įvertinti, kas iš tiesų skrenda.

Vienas vaizdas vietoje kelių atskirų sistemų

KAM nurodo, kad duomenys į bendrą ekosistemą turėtų būti perduodami automatiškai ir realiuoju laiku. Tai leistų institucijoms greičiau dalintis informacija ir priimti sprendimus, kai ore aptinkamas neaiškus objektas.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 22 minutės

„Samsung“ pristatė galingiausią planšetinių kompiuterių seriją „Galaxy Tab S12“ – vos 5,1 mm storio

2 min. skaitymo • prieš 1 val

Dingo mobilusis ryšys: kas telefone vis tiek veiks?

2 min. skaitymo • prieš 1 val

Radaras droną supainiojo su paukščiais – kodėl taip nutinka?

Visi naujausi straipsniai →

Sistema turėtų apimti ne tik kariuomenės, bet ir kitų institucijų turimus sensorius bei radarus. Tokiu būdu vieno jutiklio „akloji zona“ galėtų būti kompensuojama kito šaltinio duomenimis.

DI šioje grandinėje nėra ginklas, pats priimantis sprendimą numušti objektą. Jo vaidmuo – padėti apdoroti didelį kiekį jutiklių informacijos ir greičiau išskirti tai, kas gali kelti grėsmę.

TechNaujienos.lt jau skelbė praktinį gidą ką daryti pastebėjus įtartiną ar karinį droną.

Kodėl toks sprendimas tapo aktualus dabar?

Pastaraisiais metais Baltijos regione daugėja tiek karinių dronų incidentų, tiek netiksliai identifikuotų oro objektų. Dėl to vien aptikti signalą nebepakanka – svarbu kuo greičiau suprasti, ar tai civilinis aparatas, paukščių pulkas, meteorologinis reiškinys ar reali grėsmė.

KAM tikisi, kad kuriama sistema padės ne tik kariuomenei, bet ir valstybės institucijų išankstinio perspėjimo grandinei bei, prireikus, gyventojų informavimui.

Numatyta apie 5 mln. eurų suma rodo, kad šiuo etapu kalbama ne apie visos oro gynybos pakeitimą, o apie informacinį sluoksnį, kuris sujungtų jau turimas ir naujas stebėjimo priemones.