Kongo Demokratinė Respublika pateikė baudžiamąjį skundą prieš „Apple“ dukterines įmones Prancūzijoje ir Belgijoje, kaltindama technologijų įmonę konflikto mineralų naudojimu tiekimo grandinėje.
Kongas yra pagrindinis alavo, tantalo ir volframo, vadinamųjų 3T mineralų, naudojamų kompiuteriuose ir mobiliuosiuose telefonuose, šaltinis.
Vis dėlto, kaip teigia Jungtinių Tautų (JT) ekspertai ir žmogaus teisių grupės, kai kurias kasyklas valdo ginkluotos grupuotės, dalyvaujančios civilių žudynėse, masiniuose prievartavimuose, plėšikavimuose ir kituose nusikaltimuose.
„Apple“ tiesiogiai negauna pirminių mineralų ir teigia, kad atlieka tiekėjų auditą, skelbia išvadas ir finansuoja įstaigas, kurios siekia pagerinti mineralų atsekamumą.
Jos 2023 m. JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktoje informacijoje apie konfliktų mineralus, teigiama, kad nė viena iš jos tiekimo grandinės 3T mineralų ar aukso lydyklų ar rafinavimo įmonių nefinansavo ginkluotų grupuočių Konge ar kaimyninėse šalyse ir nesuteikė joms naudos.
Tačiau Kongui atstovaujantys tarptautiniai teisininkai teigia, kad „Apple“ naudoja naudingąsias iškasenas, pagrobtas iš Kongo ir išplautas per tarptautines tiekimo grandines, todėl, jų teigimu, kompanija prisideda prie Konge vykstančių nusikaltimų.
Kuo kaltinama „Apple“?
Pirmadienį Paryžiaus prokuratūrai ir Belgijos tyrimų teisėjo biurui pateiktuose lygiagrečiuose skunduose Kongas kaltina vietos patronuojamąsias bendroves „Apple France“, „Apple Retail France“ ir „Apple Retail Belgium“ įvairiais nusikaltimais.
Tarp jų – karo nusikaltimų slėpimas ir užterštų naudingųjų iškasenų plovimas, vogtų prekių tvarkymas ir apgaulinga komercinė veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad vartotojų tiekimo grandinės yra švarios.
„Akivaizdu, kad „Apple“ grupė, „Apple France“ ir „Apple Retail France“ puikiai žino, kad jų mineralų tiekimo grandinė remiasi sisteminiais pažeidimais“, – sakoma Prancūzijos skunde, kuriame cituojamos JT ir teisių ataskaitos apie konfliktą Rytų Konge.
Kongo teisininkas Kristofas Marchandas teigė, kad Belgija turėjo ypatingą moralinę pareigą imtis veiksmų, nes Kongo išteklių grobstymas prasidėjo dar XIX a., valdant kolonijiniam karaliui Leopoldui II.
„Belgija privalo padėti Kongo pastangoms teisinėmis priemonėmis nutraukti grobstymą“, – sakė jis.
Skunduose, kuriuos teisininkai parengė Kongo teisingumo ministro vardu, pateikiami kaltinimai ne tik vietos patronuojamosioms įmonėms, bet ir visai „Apple“ grupei.
Prancūzija ir Belgija buvo pasirinktos dėl to, kad jose, kaip manoma, didelis dėmesys skiriamas įmonių atskaitomybei. Abiejų šalių teisminės institucijos spręs, ar toliau tirti skundus ir ar pareikšti baudžiamuosius kaltinimus.
Nesusijusioje byloje šių metų kovo mėn. JAV federalinis teismas atmetė privačių ieškovų bandymą patraukti „Apple“, „Google“, „Tesla“, „Dell“ ir „Microsoft“ atsakomybėn už tai, ką ieškovai apibūdino kaip priklausomybę nuo vaikų darbo Kongo kobalto kasyklose.
Naudingosios iškasenos skatina smurtą
Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio Kongo kasybos centrą rytuose niokojo ginkluotų grupuočių, kai kurias jų remia kaimyninė Ruanda, ir Kongo kariuomenės kovų bangos.
Milijonai civilių gyventojų žuvo ir buvo priversti palikti savo namus.
JT ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos teigia, kad konkurencija dėl naudingųjų iškasenų yra viena iš pagrindinių konflikto varomųjų jėgų, nes ginkluotos grupuotės išsilaiko ir perka ginklus už pajamas, gautas už eksportą, dažnai kontrabanda gabenamą per Ruandą.
Ruanda neigia gaunanti naudos iš šios prekybos.
Tarp Kongo teisinio skundo Prancūzijoje priedų buvo ir JAV valstybės departamento liepos mėn. paskelbtas pareiškimas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl neteisėtos prekybos Kongo mineralais, įskaitant tantalą, vaidmens finansuojant konfliktą.
Šis pareiškimas buvo parengtas atsižvelgiant į privataus sektoriaus prašymus JAV vyriausybei paaiškinti galimą riziką, susijusią su produktų, kuriems gaminti naudojami iš rytų Kongo, Ruandos ir Ugandos išgaunami, gabenami ar eksportuojami mineralai, gamyba.
Kongo skunduose daugiausia dėmesio skiriama ITSCI – metalų pramonės finansuojamai stebėsenos ir sertifikavimo sistemai, skirtai padėti bendrovėms atlikti iš Kongo, Ruandos, Burundžio ir Ugandos eksportuojamų 3T mineralų tiekėjų deramą patikrinimą.
Kongo advokatai teigia, kad ITSCI buvo diskredituota, įskaitant „Atsakingų naudingųjų iškasenų iniciatyvą“ (angl. Responsible Minerals Initiative, RMI), kurios narė yra ir „Apple“, ir kad „Apple“ vis tiek naudojasi ITSCI kaip „figos lapeliu“, kad melagingai pateiktų savo tiekimo grandinę kaip švarią.
Taip patskaitykite
RMI, kurios narėmis yra daugiau kaip 500 bendrovių, 2022 m. paskelbė išbraukianti ITSCI iš savo patvirtintų atsekamumo schemų sąrašo.
Šių metų liepą ji pareiškė, kad pratęsia sustabdymą bent iki 2026 m., teigdama, kad ITSCI nepateikė lauko stebėjimų vaizdų iš didelės rizikos vietų ir nepaaiškino, kaip reaguoja į smurto eskalavimą Šiaurės Kivu provincijoje, kuri ribojasi su Ruanda ir yra pagrindinė 3T kasybos zona.
ITSCI kritikavo pačios RMI procesus ir gynė savo darbą Konge kaip patikimą. Ji taip pat atmetė 2022 m. kampanijų grupės „Global Witness“ ataskaitoje, kuri buvo paminėta Kongo teisiniame skunde Prancūzijoje, pateiktus kaltinimus, kad ji prisidėjo prie klaidingo naudingųjų iškasenų iš konflikto zonų ženklinimo kaip gaunamų iš taikiose teritorijose esančių kasyklų.
„Apple“ 2023 m. ataskaitoje dėl konflikto mineralų ITSCI paminėjo penkis kartus. Dokumentuose taip pat kelis kartus paminėta RMI, kurioje „Apple“ teigė toliau aktyviai dalyvaujanti ir vadovaujanti, tačiau nepaminėjo, kad RMI atsisakė ITSCI.
Liepos mėn. pareiškime JAV valstybės departamentas teigė, kad atsekamumo schemų trūkumai nesulaukė pakankamo įsitraukimo ir dėmesio, kad būtų imtasi reikiamų pokyčių.
JAV dirbantis Kongo advokatas Robertas Amsterdamas sakė, kad Prancūzijos ir Belgijos skundai yra pirmieji Kongo valstybės baudžiamieji skundai prieš didelę technologijų kompaniją, ir pavadino juos tik „pirmąja salve“.
