Buvęs „Microsoft“ vadovas pataria, kaip apsaugoti karjerą nuo dirbtinio intelekto

Sekite TechNaujienos Google

Dirbtiniam intelektui vis sparčiau įsiliejant į kasdienį darbą, darbuotojai bando atsakyti į vis tą patį klausimą – ką daryti, kad po kelerių metų jų atliekamas darbas netaptų lengvai automatizuojamas?

Buvęs „Microsoft“ inžinerijos vadovas Robas Collie mano, kad bandymas tiesiog išlaukti gali būti viena prasčiausių strategijų. Jo teigimu, daug saugesnėje pozicijoje atsidurs tie darbuotojai, kurie patys pradės ieškoti būdų, kaip dirbtinį intelektą panaudoti savo darbe.

Collie nėra DI pasaulį iš šalies stebintis verslo konsultantas. Jis 13 metų dirbo „Microsoft“, vadovavo su verslo analitika susijusiems darbams „Excel“ komandoje ir buvo vienas iš specialistų, prisidėjusių prie ankstyvosios „Power BI“ technologijos kūrimo. Šiuo metu jis vadovauja duomenų, verslo analitikos ir DI konsultacijų bendrovei „P3 Adaptive“.

Kaip Collie pasakojo „Entrepreneur“, pradžioje DI plėtra nerimo kėlė net jam. Tačiau pradėjęs gilintis į tai, kaip įmonės praktiškai gali pritaikyti naujus įrankius, jis savo požiūrį pakeitė.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Google“ nustebino: vos po 3 savaičių pristato „Gemini 3.7 Flash“ – gerokai galingesnį ir pigesnį DI modelį

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„iPhone 18 Pro“ kaina gali šokiruoti: kiek gali tekti pakloti už naująjį flagmaną?

4 min. skaitymo • prieš 17 val

Lietuvos pramonė – sparčiausiai auganti visoje ES: nauji „Eurostat“ duomenys

Visi naujausi straipsniai →

Jo pagrindinis patarimas darbuotojams paprastas: nelaukti, kol DI pakeis jūsų darbą – tapti žmogumi, kuris padeda organizacijai jį pritaikyti.

Ne tik naudotis „ChatGPT“, bet keisti darbo procesus

Collie nuomone, vien mokėti užduoti klausimą pokalbių robotui greitai nebebus išskirtinis gebėjimas. Kur kas svarbiau suprasti, kur konkrečioje organizacijoje DI gali sutaupyti laiko, pašalinti pasikartojantį darbą ar padėti priimti geresnius sprendimus.

Tai gali būti ataskaitų rengimas, dokumentų analizė, informacijos paieška, klientų užklausų apdorojimas ar įmonės vidinių duomenų panaudojimas.

Kitaip tariant, vertingas tampa ne žmogus, kuris tiesiog „moka naudotis DI“, o specialistas, kuris gerai supranta savo darbą ir sugeba nustatyti, kur technologija iš tiesų gali būti naudinga.

Collie siūlo darbuotojams net tapti savotiškais DI diegimo iniciatoriais savo organizacijose – patiems ieškoti procesų, kuriuos būtų galima patobulinti, ir padėti kurti konkrečiai įmonei pritaikytus DI asistentus, naudojančius jos instrukcijas, dokumentus bei duomenis.

Tai ypač svarbi skirtis. Bendro pobūdžio DI modelis gali turėti milžinišką žinių bazę, tačiau jis savaime nežino konkrečios bendrovės klientų, procesų, taisyklių ar vidinių problemų. Šias žinias turi darbuotojai.

Todėl paradoksaliai vienu didžiausių pranašumų DI eroje gali tapti ne programavimo gebėjimai, o gilus savo profesijos ir organizacijos supratimas.

„TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė apie „Microsoft“ analizėje išskirtas 40 profesijų, kurių užduotis DI gali paveikti labiausiai. Tarp jų daug informacijos apdorojimu, komunikacija ir turinio kūrimu paremtų darbų.

Svarbu tai, kad tokios analizės nebūtinai reiškia visos profesijos išnykimą. Dažniausiai kalbama apie atskirų jos užduočių automatizavimą.

Didžiausia apsauga gali būti gebėjimas prisitaikyti

Collie taip pat perspėja nebandyti tiksliai atspėti, kurios profesijos po penkerių ar dešimties metų bus „saugios“. DI technologijos vystosi pernelyg greitai, todėl šiandien stabilia atrodanti pozicija ateityje gali pasikeisti.

Dėl to jis siūlo kitą strategiją – ugdyti gebėjimą greitai prisitaikyti ir DI vertinti kaip įrankį savo galimybėms išplėsti, o ne kaip technologiją, kuriai reikia perduoti visą mąstymą.

Jo požiūriu, stiprus darbuotojas turėtų pradėti nuo klausimo: ar šią užduotį galima atlikti geriau pasitelkus DI?

Tačiau galutinį vertinimą, kontekstą ir sprendimus vis tiek turi pateikti žmogus.

Panaši kryptis matoma ir kitose darbo rinkos analizėse. OECD vertinimą nagrinėję „TechNaujienos.lt“ rašė, kad vien techninio gebėjimo naudotis DI ateities darbo rinkoje gali nepakakti. Vis svarbesniais laikomi kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir gebėjimas nuolat mokytis.

Tai keičia ir diskusiją apie galimą masinį darbuotojų pakeitimą technologijomis. Kitas mūsų aptartas tyrimas parodė, kad realų DI diegimą įmonėse riboja ne vien technologinės galimybės. Reikia užtikrinti patikimumą, kontroliuoti klaidų riziką ir naujus sprendimus integruoti į jau veikiančius procesus.

Todėl artimiausiais metais konkurencija darbo rinkoje gali vykti ne tik tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto.

Vis dažniau tai gali būti konkurencija tarp dviejų žmonių – vieno, kuris savo darbą atlieka taip pat kaip anksčiau, ir kito, kuris išmoko DI panaudoti tam pačiam darbui atlikti greičiau, tiksliau ar visiškai nauju būdu.

Būtent antrąjį kelią Collie laiko geriausia šiandien prieinama karjeros apsauga.