JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pristatė beveik 20 mlrd. JAV dolerių dotacijų ir paskolų „Intel“ vietos lustų gamybos gamykloms – tai kol kas didžiausios jo administracijos investicijos į šį sektorių, nes jis imasi kovoti su Kinijos dominuojančia padėtimi lustų srityje ir pardavinėja savo ekonominius pasiekimus, palyginti su rinkimų varžovu Donaldu Trumpu.
Strateginis Joe Bideno sprendimas
J. Bideno sprendimas paskelbti šį pranešimą per kelionę į Arizoną rodo jo strategiją pabrėžti teisėkūros pasiekimus pagrindinėse kovojančiose valstijose prieš lapkritį vyksiančias prezidento rinkimų varžybas su respublikonu D. Trumpu.
„Skirtingai nei mano pirmtakas, buvau pasiryžęs pakeisti padėtį, kad investuočiau į Ameriką – visą Ameriką, visus amerikiečius. Tai ir darėme“, – sakė J. Bidenas kalboje „Intel Ocotillo“ miestelyje Čandleryje, Arizonos valstijoje.
J. Baidenas sakė, kad investicijos į „Intel“ gamyklas keturiose valstijose – Arizonoje, Ohajuje, Naujojoje Meksikoje ir Oregone – leis Jungtinėms Valstijoms iki dešimtmečio pabaigos gaminti 20 proc. pažangiausių pasaulio lustų.
Po to jis dar kartą įgėlė D. Trumpui, sakydamas, kad „mano pirmtakas būtų leidęs ateitį atstatyti Kinijoje ir kitose šalyse, o ne Amerikoje, nes tai gali būti pigiau“.
Arizonoje, Jungtinių Valstijų pietvakariuose, vyko vienos įtempčiausių 2020 m. rinkimų, kuriose J. Bidenas laimėjo vos 10 457 balsais – ir 2024 m. prezidentui greičiausiai reikės vėl laimėti.
81 metų demokrato laukia sunki perrinkimo kova, nes jis siekia įtikinti rinkėjus, vis dar skeptiškai vertinančius jo ekonominę veiklą, nepaisant stiprių pastarojo meto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo duomenų, nuolat mažo nedarbo lygio ir lėtėjančios infliacijos.
Baltieji rūmai teigė, kad pagal susitarimą su „Intel“ bus suteikta iki 8,5 mlrd. JAV dolerių tiesioginio finansavimo ir 11 mlrd. JAV dolerių paskolų pagal CHIPS ir Mokslo įstatymą.
„Amerikos sugrįžimas“
8,5 mlrd. JAV dolerių yra didžiausia iš visų iki šiol suteiktų dotacijų pagal 2022 m. 52,7 mlrd. JAV dolerių vertės teisės aktą, prieš paskelbdama pranešimą žurnalistams sakė JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo.
Pasak jos, šie pinigai padės paskatinti „Intel“ investuoti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, o tai bus viena didžiausių investicijų į JAV puslaidininkių gamybą.
„Visus sudėtingiausius lustus gaminame labai mažame skaičiuje gamyklų Azijoje. Tai netoleruotina ir nepriimtina“, – sakė ji.
„Tai ekonominio saugumo problema. Tai nacionalinio saugumo problema. Ir mes ketiname tai pakeisti“, – pridūrė ji.
Baltųjų rūmų teigimu, „Intel“ taip pat planuoja prašyti JAV Iždo departamento investicijų mokesčių kredito iki 25 proc. kai kurioms kapitalo išlaidoms, o tai gerokai padidintų iš JAV vyriausybės gaunamą finansinę paramą.
Mokesčių kreditas yra susijęs su atskira Bideno administracijos politika – taip pat priimta 2022 m. – vadinama Infliacijos mažinimo įstatymu.
„Intel“ investicijos yra įdomi Amerikos sugrįžimo istorijos dalis, nes pirmą kartą per 40 metų į Ameriką sugrįžta pažangiausia puslaidininkių gamyba“, – per tą patį pokalbį žurnalistams sakė J. Bideno patarėja nacionalinės ekonomikos klausimais Lael Brainard.
Naujasis finansavimas sukurs 10 000 naujų darbo vietų gamyboje ir 20 000 darbo vietų statybose, daugelis iš jų – profsąjungų, sakė Brainard. Baltųjų rūmų vertinimu, investicijos tiesiogiai parems mažiausiai 10 000 naujų darbo vietų Arizonoje ir Ohajuje. Maždaug 3 000 darbo vietų kiekvienoje valstijoje bus sukurta gamybos srityje, o likusios 7 000 – statybos srityje.
